Pavyzdžiui, jamais vu gali pasireikšti tuo, kad pažvelgus į pažįstamą veidą jis jums pasirodys visiškai nežinomas.
Muzikantams kartais tai nutinka grojant, jie lyg pasiklysta, nebežino, ką groti, nors šį kūrinį atliko daug kartų.
Yra ir moksleivių, sakančių, kad egzamino metu rašydami rašinį jie sutrinka dėl kai kurių žodžių. Pavyzdžiui, teisingai parašo žodį „apetitas“, bet į jį vis žiūri dar ir dar kartą, nes kyla minčių, kad gali būti klaidų, mat žodis pasirodė naujas, nematytas.
Vienam asmeniui tai yra nutikę važiuojant greitkeliu - staiga jam pasirodė, kad nebežino, kaip naudoti pedalus ir vairą. Tad teko sustoti šalia kelio, kad vėl viską prisimintų.
Pasak mokslininkų, šį jausmą nėra sunku sukelti. Eksperimento dalyviams jie liepė kuo greičiau ir daug kartų rašyti vis tą patį žodį, pavyzdžiui, „durys“ ar „veja“. Tačiau buvo leista sustoti, jei bus pajaustas keistas jausmas, nuobodulys ar rankos skausmas.
Daugelis, apie 70 proc., eksperimento dalyvių bent kartą sustojo pajutę keistą jausmą, ką mokslininkai įvardijo jamais vu. Įprastai tai nutikdavo po maždaug minutės.
Mokslininkai liepė daug kartų rašyti ir anglų kalboje dažnai vartojamą artikėlį „the“. Daugiau nei pusė – apie 55 proc. – eksperimento dalyvių sustojo vėl pajutę keistą jausmą.
Jie aiškino, jog kuo daugiau rašė, tuo labiau šis žodis prarado prasmę, jis pradėjo rodytis neteisingas arba kad tai išvis nėra žodis ir tik kažkas bando įtikinti priešingai.
Jamais vu jausmas yra lyg signalas, kad kažkas tapo pernelyg automatiška, sklandu, nuolat kartojasi, tada bandoma ištrūkti iš tokio besikartojančio proceso ir žmogų aplanko nerealumo, neatpažįstamumo jausmas.
Pasirodo, tokie reiškiniai turi prasmę. Žmogaus pažinimo sistemos turi likti lanksčios, kad būtų galima išlaikyti dėmesį, o ne tik panirti į pasikartojančias užduotis.
