Tyrimas rodo, kad šie graužikai po žmonių kojomis ėmė šmirinėti daug anksčiau nei manyta. Kai tik medžiotojai-rankiotojai pradėdavo gyventi sėsliai, naminės pelės išstumdavo savo kitas giminaites, rašoma JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
„Šis tyrimas pateikia pirmą įrodymą, jog jau prieš 15 tūkst. metų žmonės pakankamai ilgai gyvendavo vienoje vietoje, kad paveiktų vietos gyvūnų bendrijas, nulemiant naminių pelių dominavimą“, – sakė viena tyrimo autorių, Washingtono universiteto Sent Luise antropologijos profesorė Fiona Marshall.
Ankstesni tyrimai rodė, kad žmonių santykiai su gyvūnijos pasauliu, ypač smulkiais žinduoliais, tokiais kaip pelės, pradėjo kisti plintant žemdirbystei.
Tačiau naujasis tyrimas rodytų, kad „gyvūnų domestikacijos šaknys siekia žmonių sėslumo (pradžią) tūkstančiais metų anksčiau negu (laikotarpis), ilgai laikytas žemės ūkio aušra“, – sakė F.Marshall.
Medžiotojų-rankiotojų kaimuose Viduržemio jūros regiono rytuose naminės pelės buvo įprasti įnamiai likus trims tūkstantmečiams iki laikotarpio, su kuriuo siejami ankstyviausi mums žinomi žemės ūkio įrodymai.
Kai medžiotojai-rankiotojai apsigyvendavo vienoje vietoje, jie užtikrindavo prieglobstį, o jų būstuose visada būdavo trupinių ir kitokių maisto likučių.
Pelės išmoko tuo naudotis ir ėmė laikytis netoli žmonių.
Tyrėjai daugiausia studijavo senovinę Natufijos kultūros medžiotojų-rankiotojų gyvenvietę Jordano upės slėnyje Izraelyje, kur kasinėjimai atskleidė didelį naminių pelių ir jų giminaičių santykio pokytį, keičiantis priešistorinėms epochoms.
Jie studijavo suakmenėjusių pelių krūminių dantų, tarp kurių buvo ir 200 tūkst. metų senumo fosilijų, įvairovę.
Laikotarpiais, kai būdavo didesnė žmonių ilgalaikio sėslumo tikimybė, naminės pelės (Mus musculus domesticus) pranokdavo kitos rūšies peles – Mus macedonicus – ir išstumdavo jas iš gyvenviečių.
Sausrų periodais, kai trūkdavo maisto ir medžiotojai-rankiotojai būdavo priversti dažniau keltis į naujas vietas, naminių pelių ir M. macedonicus populiacijos pasiekdavo pusiausvyrą.
„Šios išvados yra aiškus įrodymas, jog gamtos pasaulio pokyčiai dėl žmonių poveikio yra susiję su įvairiais žmonių mobilumo lygiais“, – sakė F.Marshall.
Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Paryžiuje ir Lioras Weissbrodas iš Haifos universiteto Izraelyje.
