Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Penki dalykai, kurių negali paaiškinti mokslas

Kasmet mokslininkai padaro šimtus svarbių atradimų, o šie iškelia vis naujų kausimų. Ir taip – be galo. Tačiau ne visada kausimai yra sudėtingi: yra ir labai paprastų kasdieninių dalykų, kurių mokslas dar negali paaiškinti. Pavyzdžiui, žiovulys.
Žiovulys
Žiovulys / „Shuterstock“ nuotr.
Temos: 1 Žiovulys

Tinklalapis popsci.com aprašo penkis dalykus, kurie mokslininkams vis dar tebėra mįslė.

Žiovulys

Galvojimas ar skaitymas apie žiovulį padidina tikimybę, kad pradėsite žiovauti. Žiovulys gali būti užkrečiamas ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo gyvūnų.

Žiovaujame visi. Galvojimas ar skaitymas apie žiovulį padidina tikimybę, kad pradėsite žiovauti. Žiovulys gali būti užkrečiamas ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo gyvūnų. O koks žiovulio tikslas?

Yra nemažai žiovulį aiškinančių teorijų, tačiau niekas negali pasakyti, kodėl iš tiesų žiovaujame. Viena iš hipotezių yra ta, kad žiovulys padeda atšaldyti smegenis padidindamas kraujo tėkmę į kaklą, žandus ir nosį, o vėliau pašalindamas susikaupusią šilumą didelio įkvėpimo metu.

Žiovulys rečiau įvyksta kai karšta, kuomet oras turi mažesnę galimybę atvėsinti kūną. Trumpai tariant, „negalime žiovauti tik tada, kai užsimanome“, – sako dr. Adrianas Guggisbergas. Dar viena neatmesta teorija – žiovulys yra signalas mūsų kūnui, kad išliktume budrūs – mat žiovulys dažnai būna susijęs su padidėjusiu aktyvumu.

O kodėl žiovulys užkrečiamas? Neseniai žurnale „Plos One“ rašoma, kad žiovavimas yra būdas parodyti empatiją. Tačiau kitame neseniai atliktame tyrime teigiama priešingai. Taigi kaip yra iš tiesų, dar nežino niekas.

Vaiduokliai

Galbūt jūs manote, kad vaiduokliai neegzistuoja, tačiau taip galvoja anaiptol ne visi pasaulio gyventojai. Pavyzdžiui, 48 proc. amerikiečių, kaip rodo 2005 m. atliktos naujienų kanalo CBS apklausos duomenys, jais tiki. Be to, daugiau nei penktadalis apklaustųjų sakė vaiduoklius matę savo akimis.

Modernūs mokslininkai nėra labai įsigilinę į šį reiškinį, tačiau egzistuoja kelios hipotezės. Viena yra susijusi su infragarsu arba žemo dažnio žmonėms negirdimais garsais, kuriuos gali skleisit audros ar netgi buitinė technika. Toks garsas gali judinti žmonių organus ir priversti žmones jaustis neramiai.

Infragarso vibracijos taip pat gali sutrikdyti regėjimą ir priversti žmones galvoti, kad jie kažką mato. Dar viena teorija – kad žmonės regi haliucinacijas apsinuodiję anglies monoksidu.

Dežavu

Teigiama, kad dežavu dažniausiai aplanko žmogų tuomet, kai šis būna lankęsis panašioje vietoje, tačiau sąmoningai šito nesuvokia.

Greičiausiai kada nors esate šį jausmą išgyvenęs – kažkas nutinka ir atrodo, kad šią situaciją jau esate kažkur matę. Tyrime, kuriame žmonės dalyvavo virtualiame kompiuteriu sukurtame pasaulyje, teigiama, kad šis jausmas dažniausiai aplanko žmogų tuomet, kai šis būna lankęsis panašioje vietoje, tačiau sąmoningai šito nesuvokia.

„Viena priežastis, dėl kurios kyla šoko jausmas, kuris lydi dežavu, gali būti kontrastas dėl buvimo naujoje vietoje, o tuo pat metu kylančios minties apie tai, kad ji jau kažkada aplankyta“, – sakė kognityvinės psichologijos žinovė Anne Cleary.

Kito tyrimo metu nustatyta, kad žmogus dežavu išgyveno tuomet, kai suvalgė kelis skirtingus vaistus nuo gripo. Manoma, kad dežavu gali aplankyti tuomet, kai smegenys netinkamai koduoja naujus prisiminimus.

„Sniego žmogus“

Jis turi daug vardų – vienur jis vadinamas Ječiu, kitur – „Sniego žmogumi“, Laukiniu žmogumi ir dar visaip kitaip. Tačiau mokslininkai sutinka, kad tai yra tikro gyvūno tipas, kurio egzistavimas dar nebuvo įrodytas. Kai kurie mano, kad „Sniego žmogus“ gali būti painiojamas su kokiu nors didesniu gyvūnu, pavyzdžiui, lokiu.

Tiesa, neseniai darytame tyrime nustatyta, kad sniego žmogus greičiausiai nebuvo toks didelis ir panašus į žmogų, kaip manyta iki šiol.

Placebo efektas

Kartais placebas suveikia ir tuomet, kai žmogus žino, jog gavo placebą.

Placebo efektas – dažnai naudojamas norint nustatyti išrastų vaistų veiksmingumą. Jei vaistai tam tikra dalimi veikia geriau nei placebas, jie pripažįstami.

Placebo efektas yra sudėtingesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – kartais placebas suveikia ir tuomet, kai žmogus žino, jog gavo placebą. Placebas taip pat veikia ir su miegu – jei manote, kad išsimiegojote geriau nei tiek pat valandų miegoję kiti žmonės, jums įvairias užduotis atlikti seksis geriau.

Tam gali būti kelios priežastys. Kartą pacientui duodant netikrus nuskausminamuosius buvo nustatyta, kad jo smegenyse už skausmą atsakinga smegenų dalis tapo ne tokia aktyvi. Tačiau iki galo išsiaiškinti, kaip šis procesas veikia, nepavyko niekam.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų