Pasak „Bitės Lietuva“ technologijų vadovo Ginto Butėno, šiemet šalies vartotojams daiktų internetas taps dar labiau prieinamas, jų įrenginiai taps saugesni, o mobiliojo ryšio tinklas veiks dar geriau, nes juo rūpinsis dirbtinis intelektas.
„Daug kas galvoja, kad vienu pagrindinių šių metų iššūkių mobiliojo ryšio operatoriams yra 5G internetas. Taip tai yra labai svarbi sritis, jai ruošiamės, tačiau vartotojai realios šios technologijos naudos dar greitai nepajus. „Bitėje“ kasdien stengiamės rasti išmanių sprendimų, kurie jau šiandien palengvintų mūsų klientų kasdienybę, todėl šiemet tobulinsime tinklą, kad klientai galėtų geriau išnaudoti daiktų internetą ar per daug nesirūpinti dėl savo įrenginių saugumo“, – sako G. Butėnas.
Daiktų internetą pagaliau galėsime apčiuopti rankomis
Iki šių metų daiktų internetas buvo daugiau technologija apie kurią daug girdėjome, bet mažai matėme. G. Butėnas teigia, kad šiemet ši kryptis turėtų įgyti pagreitį: „Jei pernai gamintojai daugiau laukė įvairių daiktų internetui reikalingų standartų įsigaliojimo, šiemet jau tikrai vyks vystymosi ir tobulinimo stadija. Šiai dienai jau atsiranda komerciškai veikianti programinė įranga, tinklo įrenginiai ir modemai iš gamintojų, tad galima drąsiai teigti, jog ir Lietuvoje pamatysime įvairių daiktų interneto panaudojimo būdų.“
„Bitės“ atstovas paaiškina, kad didžiausią įtaką daiktų interneto vystymuisi turės „LTE Narrow Band“ technologija: „Iki šiol buvo gana sunku plėtoti daiktų interneto įrenginius, nes nebuvo sprendimo, kuris pasiūlytų gerą aprėptį, baterijos laiką ir bendrautų su daug įrenginių. Praėjusiais metais atsiradusi „LTE Narrow Band“ ryšio technologija panaikina šiuos barjerus – siūlo gerą padengimą net ir atokiausiose vietose kaip rūsyje, geba aptarnauti daug įrenginių ir, svarbiausia, siūlo gerą baterijos laiką. Šiuo metu testuojame šią technologiją elektros ir dujų skaitiklių valdymui.“
Pasaulinė tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad šiais metais pasaulyje egzistuos iki 11 mlrd. daiktų interneto įrenginių, iš kurių daugiau nei 60 proc. bus naudojami namų vartotojų.
Saugumo naštą iš vartotojų perima operatoriai
Kenkėjiškos programinės įrangos mastai ir ateityje turėtų stipriai didėti. Kibernetinių tyrimų bendrovė „Cybersecurity Ventures“ teigia, kad nuo 2021 m. kenkėjiškos atakos kasmet pridarys apie 5 mlrd. eurų žalos, kai dar 2015 m. šis skaičius buvo dukart mažesnis.
„Daug kam atrodo, kad naršant internete telefonu rizikos mažesnės, nei kompiuteriu. Tačiau iš esmės šie du įrenginiai skiriasi tik dydžiu, o grėsmės vienodos. Augantis jų skaičius skatina ir operatorius perimti saugumo naštą iš savo vartotojų. „Bitės“ tinkle jau dabar mūsų vartotojus saugo dirbtinis intelektas. Specialius sprendimas, aptikęs, jog klientas bando patekti į užkrėstą puslapį ar atsidaryti kenksmingą turinį, vartotoją apie tai įspėja ir paklausia, ar tikrai jis nori tai daryti. Šiemet grėsmių rizika augs ir toliau, todėl matysime vis daugiau sprendimų, kai operatoriai stengsis apsaugoti klientus, kol kenkėjai dar net nepasiekė jų įrenginių“, – sako G. Butėnas.
Ekspertas prognozuoja, kad šiemet daugės „fišingo“ atvejų, kai iš vartotojų išgaunama jų asmeninė informacija sukūrus netikrą svetainę ir prašant įvesti duomenis, pavyzdžiui, banko prisijungimus. Taip pat dažnesnės taps ir kriptovirusų atakos, kurios užšifruoja žmogaus kompiuteryje laikomus duomenis ir prašo už juos išpirkos. Tinklo ir duomenų perdavimo įrangos gamintoja „Cisco“ nustatė, kad pastarųjų atakų kasmet didėja apie 3,5 karto.
Vaizdo turinys dar labiau įsitvirtins karaliaus pozicijoje
„Pastaruosius trejus metus pastebime, kad vaizdo turinio duomenų srautai nesiliauja augę. Pavyzdžiui pernai „Bitės“ tinkle vartotojai vaizdo turiniui sunaudojo 1,5 karto daugiau duomenų, o vidutiniškai vaizdo turinys sudarė 65 proc. visų išnaršomo mobiliojo interneto duomenų. Ši tendencija nesikeis ir šiemet. Tam didelę įtaką daro tai, kad lietuviai stipriai pamėgę vaizdo turinį žiūrėti per tokias platformas kaip „YouTube“, „Netflix“ ir „Facebook“. Be to, tobulėja ir išmanieji įrenginiai – didėja jų skiriamoji geba ir kadravimo kiekis per sekundę, kurie lemia sunaudojamų duomenų kiekius. Operatoriai privalo pergalvoti, kaip kuo efektyviau pristatyti šiuos duomenis klientui, išlaikant kokybę ir turint pakankamai tinklo resursų“, – pasakoja „Bitės“ atstovas.
Didelio dėmesio šiemet turėtų sulaukti ir įvairūs papildytos realybės sprendimai. G. Butėno nuomone, praeitų metų hitas „Pokemon GO“ yra tik pradžia ir 2018 m. daugės šia technologija grįstų žaidimų, vaizdo turinio, kurie taip pat prisidės prie mobiliųjų duomenų srauto augimo.
Mobilus internetas vis dažniau taps pagrindiniu
Požiūris, kad mobilusis internetas yra pernelyg lėtas ar negali pasiūlyti tokios geros vartotojo patirties kaip laidinis internetas, jau dabar turėtų keistis: „Ne veltui Lietuva metai iš metų patenka tarp didžiausius 4G greičius užfiksuojančių valstybių, todėl mobilus internetas dabar ir ateityje bus naudojamas ne tik išmaniesiems telefonams, bet ir ten, kur įsivesti laidinį internetą labai brangu ar nėra galimybės. Pavyzdžiui, jau dabar „Bitės“ 4G ryšys aprėpia praktiškai visą Lietuvą, todėl daugelyje vietovių galime pasiūlyti ne ką prastesnį interneto ryšį nei tradiciniai laidiniai interneto tiekėjai. Todėl šiemet matysime vis daugiau atvejų, kai pagrindiniu namų internetu taps 4G ryšys“, – sako „Bitės“ atstovas.
Pasak jo, tai atsispindi ir tarp „Bitės“ vartotojų įpročių. Vien pernai tik mobiliojo interneto planų klientų bazė išaugo penktadaliu, o jie sunaudojo trečdaliu daugiau duomenų.
Tinkle – dirbtinis intelektas ir besimokančios sistemos
Jei anksčiau tinklo valdyme praktiškai dalyvaudavo vien žmonės, dabar efektyviai valdyti tinklo resursus padės dirbtinis intelektas ir besimokančios sistemos. Jos mokosi iš vartotojo interneto naudojimo įpročių, taip pat padeda inžinieriams užtikrinti tinklo priežiūrą visą parą.
„Visos paminėtos tendencijos neišvengiamai didins tinklo apkrovimą, reikalaus daugiau resursų ir gudrios optimizacijos. Tinklo specialistai seka labai daug rodiklių: pradedant nuo to, kaip dirba įrenginiai ir kokia jų kokybė, baigiant, kas naudojasi internetu ir kokiu metu labiausiai. Anksčiau visą šią informaciją turėjo apdoroti mūsų inžinieriai, o dabar pradedame diegti sistemas, kuriose dirbtinis intelektas padės mūsų darbuotojams atlikti dalį darbų. Pavyzdžiui, sistema pagal ankstesnius matavimus mato, kuriuo dienos metu kur naudojama daugiausia interneto ir pagal tai padeda skirstyti resursus. Dažniausiai dieną jų labiausiai prireikia biuruose, o vakarais, kai žmonės grįžta iš darbų, tinklo resursai paskirstomi miegamiesiems rajonams“, – pasakoja G. Butėnas.
Anot jo, įvykus tinklo gedimams, dirbtinis intelektas jau šiandien pats padeda juos ištaisyti: „Tikėtina, kad šiemet dirbtinio intelekto galimybės plėsis dar labiau, ypač energijos taupymo srityje. Pavyzdžiui, mobilaus tinklo siųstuvai jau gali būti išjungiami automatiškai, kai jais niekas nesinaudoja.“
