Tad dabar amerikiečiai – šios programos šalininkai ir priešininkai – įsitraukė į viešą diskusiją: ar vabzdžių, pernešančių genetiškai modifikuotus virusus, galinčius JAV žemės ūkio produkciją apsaugoti nuo įvairių gamtos negandų, kūrimas bus naudingas, ar taps biologiniu ginklu.
Pentagono užsakytas mokslinis projektas, pavadintas „Insect Allies“ yra finansuojamas Pažangiųjų gynybos mokslinių tyrimų projektų agentūros DARPA. Tyrimo projekte numatoma pasinaudojus genų modifikavimo metodais – tokiais, kaip CRISPR – užkrėsti vabzdžius modifikuotais virusais. Vėliau, reaguojant į įvairias negandas – pavyzdžiui, jeigu užkluptų sausra ar kokia nors augalų liga - šiuos vabzdžius išleidus į laukus galima būtų tikėtis apsauginio efekto: užkrėstų amarų tuntai genetiškai modifikuotą virusą, kuris suteiktu tuo metu labiausiai pageidaujamą savybę, perduotų augalams.
Kaip rašoma DARPA svetainėje, tokia „tikslinė terapija“ galėtų pademonstruoti savo veiksmingumą jei tą patį auginimo sezoną ir galbūt apsaugotų JAV maistinę augmeniją nuo ligų, potvynių, šalnų ir netgi „priešiškų kitos valstybės ar nevalstybinių veikėjų veiklos“.
Tuo tarpu mokslininkų bendruomenės atstovai tokias kariuomenės užmačias vertina skeptiškai. Atvirame laiške, kuris publikuotas žurnale „Science“, penki laišką pasirašę mokslininkai išreiškė susirūpinimą, jog tokį projektą būtų labai lengva panaudoti kaip biologinį ginklą – ar bent jau užsienio valstybėse sukurti regimybę, kad kuriamas biologinis ginklas.
„Mūsų manymu, projekto vystymo pagrindimas yra nepakankamai aiškus. Pavyzdžiui, kodėl turėtų būti naudojami vabzdžiai? Juk galima būtų laukus apipurkšti. Vabzdžių kaip infekcijos pernešimo vektoriaus panaudojimas yra biologinių ginklų klasika“, - sakė viena iš laiško autorių, Freiburgo universiteto (Vokietija) tarptautinės teisės profesorė Silja Voeneky.
Tuo tarpu „Insect Allies“ programos vadovas Blake'as Bextine'as į savo projektą žvelgia drąsiau. „Kaskart, kai kuriama nauja, revoliucinė technologija, egzistuoja potencialas jį panaudoti ir gynybinėms, ir puolamosioms reikmėms. Tačiau šiuo atveju užsiimame ne tuo. Augalams norime perduoti teigiamų savybių. Norime užtikrinti savo maisto išteklių saugumą, nes maisto išteklių saugumas, mūsų manymu, yra nacionalinio saugumo dalis“, - teigė jis.
„Insect Allies“ projektas yra dar tik ankstyvoje vystymo stadijoje. Dotacijas tyrimams, susijusiems su šiuo projektu, gavo bent keturios JAV mokslo institucijos (Boyce'o Thompsono institutas, Pensilvanijos valstybinis universitetas, Ohajo valstybinis universitetas ir Teksaso universitetas). Anot B.Bextine'o, projekto vykdytojai neseniai įvykdė pirmą plane numatytą punktą: patikrino, ar amarai gali kukurūzo stiebą užkrėsti specialiai modifikuotu virusu, sukeliančiu fluorescenciją. Kaip sakė projekto vadovas, „augalas švytėjo“.
