„Hubble“ tiriamos besiformuojančios galaktikos gali padėti išsiaiškinti, kas sukėlė rejonizaciją. Šis reiškinys baigė mįslingus kosmoso tamsiuosius amžius, kai visatoje dominavo neskaidraus vandenilio debesys. Radiacija, tikriausiai iš pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, jonizavo vandenilį ir šis tapo skaidrus, tačiau tikslios detalės, kaip tai nutiko, nežinomos.
Šių galaktikų amžius siekia rejonizacijos eros vidurį, kai visatai tebuvo maždaug 500 milijonų metų.
Iki šiol buvo aptikta tik pora galaktikų iš rejonizacijos eros, ir jų šviesos nebūtų pakakę rūko išdeginimui. Bet astronomai manė, kad jų turi būti daugiau, kadangi ankstesni stebėjimai rodė, jog žiūrint atgal į kosmoso praeitį, galaktikų skaičius palengva mažėja.
„Nusprendėme patikrinti, ar rejonizacijos epochos gelmėse pakankamai daug galaktikų“, – sako Richardas Ellisas iš Kalifornijos Technologijos instituto Pasadenoje.
R.Ellisas su kolegomis teleskopu „Hubble“ vieną dangaus plotelį stebėjo 100 valandų – dvigubai ilgiau, nei ankstesniuose stebėjimuose. Jie taip pat panaudojo specialų filtrą, dėl kurio teleskopas tapo jautresnis blyškiems, tolimiems objektams.
Tyrimo metu buvo stebima jau anksčiau žinota galaktika „UDFj-39546284“ ir nustatyta, kad ji dar toliau nei manyta – jai dabar ir priklauso rekordas. Jie taip pat rado šešias kitas galaktikas, egzistavusias vėliausiai prieš 13,1 milijardus metų. Komanda dabar stengiasi nustatyti, ar šių galaktikų šviesos galėjo pakakti visatos rejonizavimui.
„Nors šios galaktikos nėra pačios pirmosios, tikriausiai kurį laiką nebegalėsime žvelgti toliau, – priduria R.Ellisas. – Su „Hubble“ tai yra, ko gero tolimiausias įmanomas žvilgsnis.“
Dar gilesni vaizdai turės palaukti Jameso Webbo kosminio teleskopo, kurio paleidimas numatytas 2018 metais.
„Kol neatlikome šių stebėjimų, nebuvo akivaizdu, ar ten dar kas nors yra, – pasakoja R.Ellisas. – Dabar galime užtikrintai teigti, kad už „Hubble“ galimybių ribos dar yra daugybė galaktikų, kurias galės stebėti Jamesas Webbas.“
