Pasak mokslininkų, šešios iš devynių „planetos ribų“ buvo peržengtos dėl žmogaus sukeltos taršos ir gamtos naikinimo.
Planetos ribos – tai pagrindinių pasaulinių sistemų, tokių kaip klimatas, vanduo, gyvūnijos ir augalijos įvairovė, ribos, kurias peržengus kyla pavojus, kad jų gebėjimas planetą išlaikyti sveiką gali sutrikti, rašo „The Guardian“.
Kai kurios ribos peržengtos jau seniai
Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad kelios planetos ribos buvo peržengtos jau seniai.
Pasak mokslininkų, bioįvairovės integralumo riba, kuri apima sveiką ekosistemų funkcionavimą, buvo peržengta XIX a. pabaigoje naikinant laukinę gamtą ir kertant miškus.
Klimato modeliai rodo, kad saugi klimato kaitos riba buvo peržengta XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Gėlo vandens, apimančio vandenį ežeruose, upėse bei dirvožemyje, pokyčiai parodė, kad ši riba peržengta XX amžiuje.
Kita riba – azoto ir fosforo srautas aplinkoje. Jie gyvybiškai svarbūs gyvybei, tačiau dėl pernelyg didelio trąšų naudojimo daugelis vandenų yra labai užteršti šiomis maistinėmis medžiagomis, o tai gali sukelti dumblių žydėjimą ir skatinti „negyvųjų zonų“ plėtrą vandenynuose.
Sintetinės taršos pesticidais, plastiku ir branduolinėmis atliekomis, riba buvo peržengta 2022 m. atliktas tyrimas. Analizė parodė, kad oro tarša peržengė planetos ribą kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje ir Kinijoje, tačiau dar ne visame pasaulyje.
Taip pat peržengta naujų medžiagų, „amžinųjų chemikalų“, plastikų, kurie nesutinkami gamtoje, riba.
Neperžengtos tik trys ribos – atmosferos taršos aerozoliais ir vandenynų rūgštėjimo bei ozono sluoksnio.
„Žemė – kaip pacientė su aukštu kraujospūdžiu"
Mokslininkai teigia, kad labiausiai nerimą kelia tai, kad visos keturios biologinės ribos, apimančios gyvąjį pasaulį, atitinka aukščiausią rizikos lygį arba yra arti jo.
Analizei vadovavusi Kopenhagos universiteto profesorė Katherine Richardson sakė, kad Žemę galima įsivaizduoti kaip pacientę su labai aukštu kraujo spaudimu.
„Tai nereiškia, kad tikrai ištiks širdies priepuolis, bet rizika yra didelė“, – teigė K.Richardson.
Tuo metu Londono universiteto koledžo profesorius Simonas Lewisas sakė, kad šis tyrimas yra „niūrus perspėjimas“.
„Planetos būklė tampa daug mažiau stabili. Tai negali būti griežtesnis įspėjimas, kad reikia esminių struktūrinių pokyčių mūsų elgesyje su aplinka“, – teigė profesorius.
