Daugybė iškastinių įrodymų rodo, kad žmonijos tėvynė yra kažkur Afrikoje, kur maždaug prieš 300 000 metų Homo sapiens pirmą kartą atsiskyrė nuo ankstesnių rūšių. Tačiau šią istoriją pasakoja ne tik kaulai – įrankiai, menas, maistas ir kiti pėdsakai gali padėti užpildyti spragas apie tai, kaip mūsų protėviai gyveno ir plito visame pasaulyje.
Dabar tarptautinė mokslininkų komanda nustatė seniausius žinomus mūsų rūšies atstovo pėdsakus. Komanda apskaičiavo septynių Pietų Afrikos Respublikos pietinėje Žaliojo kyšulio pakrantėje esančių vietų, kuriose yra senovinių žmonių pėdsakų, datas ir nustatė, kad jų amžius svyruoja nuo 71 000 iki 153 000 metų.
Pastaroji vieta drąsiai pretenduoja į seniausių pasaulyje žinomų Homo sapiens pėdsakų titulą, nors, žinoma, yra žinoma ir senesnių pavyzdžių iš kitų giminingų rūšių.
Tai rodo, kad pietinė Žaliojo kyšulio pakrantė buvo pakankamai patogi vieta žmonėms klestėti dešimtis tūkstančių metų, net ir tuo metu, kai jų kaimynai šiaurėje pradėjo migruoti į kitus regionus. Kiti pėdsakų įrodymai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės Arabijos pusiasalį pasiekė maždaug prieš 120 000 metų, o Šiaurės Ameriką – maždaug prieš 22 000 metų.
