„Devyniasdešimt procentų yra jauni egzemplioriai, kurie atplaukia be riebalų atsargų ir tuščiais skrandžiais“, – agentūrai AFP sakė Urugvajaus Aplinkos ministerijoje dirbanti Carmen Leizagoyen.
Priežastis kol kas nežinoma, tačiau mokslininkai nerimauja, kad prie spartaus rūšies nykimo prisideda ekstremalūs klimato pokyčiai.
Per pastaruosius maždaug 30 metų nerimą keliantis reiškinys tapo įprastu. Pavyzdžiui, 2010 m. Brazilijos paplūdimiuose iš bado nugaišo daugiau kaip 550 pingvinų. Po dvejų metų šios šalies pakrantėje buvo išplauti dar 745 negyvi pingvinai.
Įdomu tai, kad šie masiniai išmirimai nebūtinai vyksta dėl tos pačios priežasties.
Kai kuriais metais pagrindinę grėsmę gali kelti kylanti temperatūra – kaip 2019 m., kai Argentinoje nuo ekstremalių karščių lizdavietėse nugaišo 354 pingvinai.
Kitais metais pagrindinė priežastis gali būti labiau susijusi su hipotermija, audromis ar badu.
Viskas priklauso nuo šių pingvinų migracijos vietos.
Didžiąją vasaros dalį Magelaniniai pingvinai lizdus suka pietų Argentinoje. Tačiau žiemą jie keliauja į šiaurę ieškoti maisto ir šiltesnio vandens.
Neretai kai kurie jaunikliai per šią kelionę žūsta, tačiau pastaruoju metu mirčių skaičius tapo nekontroliuojamas.
Ekspertai įtaria, kad šiemet subtropinis ciklonas prie Urugvajaus krantų galėjo susilpninti ir taip badaujančią populiaciją.
Urugvajaus paplūdimiuose išsibarsčiusių negyvų paukščių tyrimai dėl paukščių gripo buvo neigiami, tačiau jų skrandžiai jau kelias dienas buvo tušti, o plunksnose stebėtinai trūko riebalų, kurie atstumia vandenį ir izoliuoja paukščius nuo žemos temperatūros.
Mokslininkai nuo 1990-ųjų žino, kad Magelaniniams pingvinams sunku išsimaitinti, tačiau per pastaruosius metus mažai kas buvo padaryta, kad būtų užtikrintas ančiuvių, sardinių ir kitų maisto šaltinių tvarumas šioje pasaulio dalyje.
Pagrindinis veiksnys – peržvejojimas, taip pat klimato kaitos nulemti besikeičiantys orai, dėl kurių gali pasikeisti pagrindinių vandenyno gėrybių pasiskirstymas.
