Vis dėlto, koks iš tiesų piratavimo mastas Lietuvoje, neaišku: atliekant tyrimą apklausta 22 tūkst. įmonių vadovų ir 2 tūkst. IT administratorių iš viso pasaulio, o Lietuvos įmonių vadovai į apklausą neįtraukti, todėl piratavimo lygis nustatytas remiantis skaičiavimais.
Įmonių vadovai saugumu nepasirūpina
„Latvijoje piratavimo lygis yra kaip Lietuvoje – 53 proc, Estijoje – 47 proc., Lenkijoje – 51 procentas. Jei pažiūrėsime į valstybes kaimynes – Baltarusijoje piratavimo lygis siekia – 86 proc., Rusijoje – 62 procentus“, – rezultatus pristatė „Microsoft Lietuva“ kovos su nelegalia programine įranga skyriaus vadovas Martynas Bieliūnas.
Lietuvoje nelegalios programinės įrangos kaina siekė maždaug 117 mln. litų.
Pasak jo, nelegalios programinės įrangos naudojimas koreliuoja su kenkėjiškų programų paplitimu ir vis daugiau įmonių šią grėsmę suvokia, tačiau tokių dar pakankamai mažai.
„Programinė įranga yra būtina, ją galima pagal svarbą palyginti su tokiais ištekliais kaip finansai ar žmogiškų išteklių valdymą. Jei pasižiūrėsime teisinį reguliavimą, šios sritys turi labai aiškų reglamentavimą. O tik mažiau nei trečdalis įmonių turi tvarką, kaip valdyti programinę įrangą“, – sako M. Bieliūnas.
Tyrime skaičiuojama, kad pernai pasaulinis nelicencijuotos programinės įrangos lygis siekė 43 proc., o jos vertė sudarė beveik 160 mlrd. litų. Lietuvoje nelegalios programinės įrangos kaina siekė maždaug 117 mln. litų.
BSA atstovė Lietuvoje Ernesta Seiliūtė aiškino, kad didžiausios grėsmės, kurias, pasak IT įmonių vadovų, kelia piratavimas, yra informacijos praradimas, duomenų pažeidimai, sugaištas laikas ir išlaidos tų padarinių šalinimui.
„IT vadovai sako suprantantys, kad nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas gali sukelti realią žalą, bet tik 48 proc. sakė esantys visiškai tikri, kad jų įmonėse naudojama legali programinė įranga. Tik trečdalis įmonių sakė turintys vidaus politiką, kuri reguliuotų programinės įrangos naudojimą“, – aiškino E.Seiliūtė,
Kaip apsisaugoti įmonę, kad į ją nepatektų kenkėjiška programinė įranga? Pasak E. Seiliūtės, tam yra 4 svariausi tinkamos programinės įrangos valdymo žingsniai: vidaus darbo tvarkos ir politikos sukūrimas; kompiuteriuose esančios programinės įrangos registravimas; darbuotojų mokymas; reguliarus programinės įrangos auditas.
Piratavimo lygis pasaulyje
- Bendrasis lygis, parodantis kokioje asmeninių kompiuterių dalyje programinė įranga buvo įdiegta nesilaikant licencijavimo taisyklių, padidėjo iki 43 proc. 2013 m., lyginant su 42 proc. 2011 m. Daugiausia įtakos šiam pokyčiui turėjo situacija besivystančios ekonomikos šalyse, kuriose nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra paplitęs labiausiai pasaulyje.
- 2013 m. aukščiausias nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas, t.y. 62 % užfiksuotas Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Palyginus su 2011 m., nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas padidėjo 2 nuošimčiais; o komercinė nelicencijuotos programinės įrangos vertė sudarė 21 mlrd. JAV dolerių (52,5 mlrd. litų).
- Vidurio ir Rytų Europa tapo antruoju pagal nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo aktyvumą regionu su atitinkamu rodikliu 61 %. Toliau seka Lotynų Amerika, taip pat Vidurio ir Rytų Afrikos šalys, pasižyminčios 59 % rodikliu.
- Šiaurės Amerika ir toliau priklauso regionui, kuriame nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra mažiausias (t.y. 19 %); nors nelicencijuotos programinės įrangos komercinė vertė čia siekia beveik 10,9 mlrd. JAV dolerių (27,25 mlrd. litų).
- 2013 m. Vakarų Europoje rodiklis sumažėjo trimis nuošimčiais iki 29 proc., ir komercinė vertė sudaro 12,8 mlrd. JAV dolerių (32 mlrd. litų).
- Europos Sąjungoje nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas 2013 m. sumažėjo dviem procentiniais punktais iki 31 proc. su 13,5 milijardų dolerių verte (33,75 mlrd. litų).
- Kinijoje nelicencijuotos programinės įrangos kiekis nuo 2011 m. sumažėjo 3 proc. – iki 74 procentų.
- Daugiausiai nelicencijuotos programinės įrangos yra Zimbabvėje – (91 proc.), Gruzijoje ir Moldovoje (90 procentų)
