Netvarus vartojimas
Rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, 2017 metais visi telefonų gamintojai kartu sudėjus pardavė daugiau nei 1,5 mlrd. telefonų. 2018-ųjų skaičiai kiek kuklesni: įvairių tyrimų bendrovių vertinimais - nuo 1,41 iki 1,44 mlrd. įrenginių.
Anot naujausios Jungtinių Tautų ataskaitos, iki šio dešimtmečio pabaigos išmaniųjų telefonų pramonė gali tapti 3,5 proc. visų žmonijos išmetamų šiltnamio dujų šaltiniu. Maža to, prognozuojama, kad dar po 20 metų ši dalis išaugs iki 14 procentų. Pagal masę tai yra vieni iš ištekliams reikliausių gaminių pasaulyje.
Pats išmaniųjų telefonų naudojimas su tarša nėra susijęs labai stipriai – elektros, reikalingos įrenginių „pamaitinimui“, gamybos sukuriama tarša tesudaro apie 16 procentų nuo visos išmaniųjų telefonų pramonės.
Telefonų gamyboje naudojami tokie metalai, kaip platina, auksas, sidabras, varis, aliuminis, alavas, volframas, tantalas – jų kasybai išnaudojami milžiniški kiekiai „sunkiojo“ kuro, kurio deginimas smarkiai prisideda prie aplinkos taršos.
Ir nepaisant to, kad telefonuose galima rasti labai didelę dalį periodinėje elementų lentelėje esančių medžiagų, mes juos išmetame. JT duomenimis – apie 435 tūkst. tonų per vienerius metus. O iš šio kiekio oficialiai perdirbami vos 16 proc. įrenginių. Todėl kasyklos, liejyklos ir visokios kitokios aplinką teršiančios įmonės dėl mūsų telefonų dirba pilnu pajėgumu.
„Greitas išmaniųjų telefonų keitimo ciklas dėl techninės pažangos ir rinkodaros strategijos – netvari praktika, dažnai generuojanti nereikalingas naudojimui visiškai tinkamų įrenginių atliekas“, - sakė JT Aplinkos apsaugos, Vartojimo ciklo ir Tvaraus vartojimo bei gamybos programų atstovas Fengas Wangas.
Spaudimas gamintojams
Gamintojų tikslas – parduoti kuo daugiau (ir kuo brangiau) – yra sunkiai suderinamas su fundamentaliu visuomenės interesu: švariu oru, kuriuo kvėpuojame, klimatu, kuriame gyvename ir gamta, kurią norėtume parodyti ir savo vaikams. Todėl įstatymų leidėjai ir Europos Sąjungoje, ir JAV, ir kitose pasaulio rinkose imasi priemonių, griežtinančių sąlygas gamintojams ir skatinančių vertinti ne tai, ką mums bando įsiūlyti, o tai, ką jau turime.
Jau dabar Europos regionas pasaulyje yra išskirtinis tuo, kad čia įsigytiems elektronikos įrenginiams teikiama dvejų metų garantija, o už ES ribų beveik visose valstybėse ji sutrumpėja iki metų.
Be to, Europos Sąjungoje praėjusių metų antroje pusėje priimta kovos su suplanuotu senėjimu rezoliucija. Europos Parlamentas pateikė užduoti Europos Komisijai sukurti tikslų „suplanuoto senėjimo“ apibrėžimą ir sukurti sistemą, kuri leistų stebėti produktų senėjimo procesą. Toje pačioje rezoliucijoje numatyti ilgesni garantinio aptarnavimo terminai, kriterijai, pagal kuriuos vertinamas įrenginių ilgaamžiškumas, minimali įrenginių „gyvavimo trukmė“.
ES reikalaus iš gamintojų kurti įrenginius taip, kad juos būtų lengviau remontuoti: jeigu nėra aiškių su vartotojo saugumu susijusių priežasčių daryti kitaip, visų įrenginių – ne tik telefonų – akumuliatoriai bei kiti komponentai turės būti montuojami taip, kad juos būtų galima nesunkiai pakeisti, bet kokios įrangos gamintojai privalės užtikrinti atsarginių detalių tiekimą garantinio aptarnavimo bendrovėms ir galimybę sugedusią įrangą ne tik keisti nauja, bet ir ją remontuoti.
Dėl augančių įrenginių kainų ir ne itin ryškaus skirtingų metų modelių galimybių skirtumo toje pačioje gaminių serijoje keičiasi ir vartotojų požiūris: jeigu anksčiau gamintojai norėjo įteigti visuomenei, kad keisti išmanųjį telefoną kas dvejus metus ar netgi kasmet yra normalu, tai dabar šis „gyvenimo ciklas“ smarkiai ilgėja: IDC ir „Morgan Stanley“ duomenimis, 2019 metais vidutinė vieno išmaniojo naudojimo trukmė bus 2,75 metų.
Panašias tendencijas pastebi ir telefonų taisymo bendrovės: MTTC atstovai informuoja, kad per ketverius metus negarantinio telefonų remonto dalis pasikeitė nuo 40 iki 60 procentų visų priimamų įrenginių. Tai taip pat yra ženklas, kad keičiasi vartotojų požiūris ir juos sunkiau suvilioti nauju, vos prieš mėnesį pristatytu ir gausiai išreklamuotu telefonu.
Svarbiausias veiksnys – vis dar kaina
Verslo analitikai kaip stipriausią vartotojų įpročių kitimo priežastį įvardina augančias telefonų kainas, tačiau dėl verslo, politinio ir viešosios nuomonės spaudimo gamintojai ir patys imasi veiksmų, kurie paskatina vartotojus ne pirkti, o taisytis įrenginį.
Štai, pavyzdžiui, „Samsung“ neseniai sumažino savo populiariausių telefonų modelių - „Galaxy S7“, „Galaxy S8“ ir „Galaxy Note 8“ serijos telefonų pakaitinių ekranų kainas 14-34 procentais, kai kurie telefonai projektuojami taip, kad jų vidinė struktūra būtų kuo labiau modulinė ir dėl smulkaus gedimo nereikėtų keisti, tarkime, visos pagrindinės plokštės ar netgi viso telefono.
O visus šiuos kainų pokyčius vartotojai pajunta nedelsiant: MTTC atstovai teigia, kad jie, skirtingai nei degalinės, nelaukia, kol pasibaigs už didesnę kainą nupirktos atsargos ir savo paslaugų kainas koreguoja iškart, kai tik apie detalių kainų pasikeitimus praneša gamintojas. Vartotojams taip pat svarbu, jog po atlikto autorizuoto remonto, išlieka galioti gamintojo garantija.
Tad, nepaisant to, kad priimant sprendimą – taisytis seną ar pirkti naują – žmonės retai kada susimąsto apie aplinkosaugos aspektą, brangstanti nauja įranga, lengvesnis ir pigesnis jų taisymas užtikrins, kad ateityje vis dažniau tinkamai apsispręsime ir dėl finansinės motyvacijos.
Ir mums pigiau, ir gamtai geriau.
