Šią naujieną pranešė „Science Magazine“, cituodami laukinių gyvūnų veterinarijos gydytoją Fabianą Leendertzą: „NIEKADA to nemačiau šimpanzėse.“
Keletas gyvūnų, sergantys šia liga, pastebėti Cantanhez nacionaliniame parke Bisau Gvinėjoje ir už tūkstančio kilometrų – Taï nacionaliniame parke, Dramblio Kaulo Krante.
Šią ligą sukelia Mycobacterium leprae bakterijos. Ja sergant anksčiau buvo pastebėti ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, devynjuosčiai šarvuočiai Amerikoje ir raudonosios voverės Jungtinėje Karalystėje. Remiantis šiais atvejais yra priežasčių manyti, kad liga perėjo nuo žmonių gyvūnams, nes abi rūšys turi tą patį bakterijų genotipą, kuris buvo nustatytas žmonių protrūkiuose dar viduramžių Europoje.
Tačiau kalbant apie naujai užkrėstas šimpanzes, nustatyti du reti genotipai – 2F ir 4N/O. Tai reiškia, kad raupsų šaltinis greičiausiai yra jų natūralioje aplinkoje.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad yra koks nors nenustatytas raupsų rezervuaras“, – paaiškino Leendertzas. Ataskaitoje taip pat cituojamas imunologas Johnas Spenceris, tiriantis raupsus CSU (Kolorado universitete), sakydamas, kad liga „… egzistuoja ne tik tarp žmonių, bet turi ir kitas nišas, prie kurių ji prisitaikė“.
Be to, Arizonos valstijos universiteto evoliucijos genetikė Anne Stone, kuri nedalyvavo tyrime, žurnalui „Science Magazine“ sakė, kad nedidelis ligos genomo dydis ir kitos keistenybės rodo, kad ji gali klestėti kitame telkinyje.
„Tai iš tikrųjų yra kažko, kas turi gyventi ant kito organizmo, parašas", – padarė išvadą Stone. Vis dėlto mokslininkai kol kas nesupranta, kur gali slypėti ligos šaltinis.
