Skenogramoje pateikiamas unikalus viso laivo 3D vaizdas, leidžiantis jį pamatyti taip, tarsi vandens nebūtų.
Tikimasi, kad šis virtualus žemėlapis padės išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko 1912 m., kai per nelaimingą susidūrimą su ledkalniu žuvo daugiau nei 1500 žmonių.
„Titaniko“ analitikas Parksas Stephensonas teigė, kad šis modelis yra „vienas iš pirmųjų svarbių žingsnių, siekiant, kad „Titaniko“ istorija būtų pradėta tirti remiantis įrodymais, o ne spekuliacijomis“.
Naujajame skenuotame vaizde matomas laivas susideda iš dviejų dalių: priekinę dalį ir laivagalį skiria maždaug 800 m atstumas. Sudužusį laivą supa didžiulis nuolaužų laukas.
Skenavimą 2022 m. vasarą atliko giliavandenių žemėlapių sudarymo bendrovė „Magellan Ltd“ ir „Atlantic Productions“, kuri apie šį projektą kuria dokumentinį filmą.
Povandeniniai aparatai, nuotoliniu būdu valdomi specializuotame laive esančios komandos, daugiau kaip 200 valandų tyrinėjo laivo nuolaužas.
Jie padarė daugiau nei 700 000 nuotraukų iš visų kampų ir sukūrė tikslią 3D rekonstrukciją.
Skenuojant matyti ir laivo mastelis, ir kai kurios smulkiausios detalės, pavyzdžiui, serijos numeris ant vieno iš sraigtų.
Priekinė dalis, dabar padengta rūdžių, vis dar iš karto atpažįstama net praėjus 100 metų po nuskendimo. Viršuje yra laivo denis, kuriame žiojėja skylė, leidžianti pažvelgti į tuštumą, kurioje kadaise stovėjo didieji laiptai.
Tačiau laivagalis – tai chaotiška metalo maišalynė. Ši laivo dalis sugriuvo, kai laivas įsirėžė į jūros dugną.
Aplink esančiame nuolaužų lauke išsibarstę daiktai, tarp kurių – puošnūs laivo metalo dirbiniai, statulos, asmeniniai daiktai, įskaitant dešimtis batų, gulinčių ant nuosėdų.
Tyrinėjant laivagalį būtų galima nustatyti, kaip laivas atsitrenkė į jūros dugną.
