Paskatino aistra
Gamtinė įgriuva, oficialiai vadinama Barhuto šuliniu, turi šiurpą keliantį apvalų 30 m skersmens įėjimą ir yra vidury dykumos al-Mahros provincijoje rytų Jemene, netoli sienos su Omanu. Mėgėjai urvų tyrinėtojai jau anksčiau buvo įžengę į šią įgriuvą, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kad kas nors būtų pasiekęs jos dugną.
Praėjusią savaitę 10 tyrėjų komanda iš Omano urvų tyrinėjimo grupės (OCET) tyrinėjo Barhuto šulinį naudodami skriemulių sistemą, kuri aštuonis narius nuleido į dugną, o likusieji du liko viršuje. Nepaisant vietos gyventojų baimės dėl įgriuvos, renginio stebėti susirinko nedidelė minia žiūrovų.
„Aistra paskatino mus tai padaryti“, – Prancūzijos naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos technologijos universiteto Omane geologijos profesorius Mohammedas al-Kindi, kuris priklausė OCET komandai. „Ir mes jautėme, kad tai yra kažkas, kas atskleis naują stebuklą ir Jemeno istorijos dalį“.
Tyrėjai pranešė radę krioklių, gyvatės, negyvų gyvūnų, stalagmitų ir urvinių perlų, tačiau vartų į pragarą, pasak juos, nebuvo.
Vietiniai mitai
Šiuo metu tikslus Barhuto šulinio amžius nežinomas, tačiau, pasak AFP, tikėtina, kad jam milijonai metų.
Daugybė vietinių mitų, aiškinančių šią įgriuvą, dažniausiai ją apibūdina kaip džinų kalėjimą, kuris neša nelaimę. Kai kurie žmonės taip pat tiki, kad per daug priartėjus prie įgriuvos, ji gali įtraukti žmones į vidų; kiti teigia, kad žiojėjanti skylė yra supervulkanas, galintis sugriauti Žemę.
Anksčiau žmonės taip pat yra pranešę, kad iš didelės skylės sklinda nemalonus kvapas, o tai paskatino pasakojimus apie vartus į pragarą.
Tokio tipo įgriuvos susiformuoja, kai po paviršiumi esančios uolienos tuštumos taip išsiplečia, kad viršuje esantis stogas nebeatlaiko ir uoliena bei ją dengiančios nuosėdos staiga griūva į urvą. Nusėdimo įgriuvos atsiranda, kai paviršinės nuosėdos lėtai sunkiasi į mažas ertmes po žeme, kol susidaro įduba arba įgriuva.
Urvo tyrinėjimas
Kai OCET komanda nusileido į įgriuvą, jie atsidūrė ant nelygaus dugno, padengto stalagmitais, kurių kai kurių aukštis siekė iki 9 m, rašo Omano laikraštis „Muscat Daily“
Iš įgriuvos vidaus komanda aptiko, kad vanduo iš kelių urvo sienose esančių skylių maždaug 65 m gylyje po paviršiumi ištrykšta ir sukuria nedidelius krioklius.
Tyrinėtojai taip pat pranešė, kad urvų sistemoje matė gyvates, varles ir vabalus, taip pat kelis negyvus gyvūnus, daugiausia paukščius, kurie, atrodo, įkrito į duobę. Dėl pūvančių lavonų galėjo atsirasti smarvė, apie kurią pranešė vietiniai gyventojai, tačiau „nebuvo juntamas joks pribloškiantis blogas kvapas“.
Galutinės Barhuto šulinio tyrimo ataskaitos tikimasi sulaukti artimiausiomis savaitėmis.
