Virusus dažnai atsitiktinai vartoja įvairūs organizmai, o kai kurie jūriniai protistai juos gali vartoti net kaip prieskonį savo mityboje. Tačiau tam, kad virusai būtų laikomi tikra mitybos grandinės pakopa, jie turėtų savo vartotojui suteikti daug energijos ar maistinių medžiagų.
Mikroorganizmas Halteria yra paplitusi protistų gentis. Žinoma, kad jis vandenyje juda pasitelkdamas į blakstienas panašius plaukelius. Laboratorijoje Halteria mėginiai vartojo į aplinką patekusius chlorovirusus, kurie skatino augimą ir didino populiacijos dydį, rašo „Science Alert“.
Plačiai paplitęs chlorovirusų vartojimas laukinėje gamtoje gali turėti didelį poveikį anglies ciklui. Žinomi chlorovirusai, kurie užkrečia mikroskopinius žaliuosius dumblius, verčia jų šeimininkus suirti, išlaisvindami į aplinką anglį ir kitas maistingąsias medžiagas – procesą, kurį gali riboti didelis virusų valgymo kiekis.
„Jei tai vyksta tokiu mastu, kaip manome, tai turėtų visiškai pakeisti mūsų požiūrį į pasaulinę anglies apytaką“, – sakė Nebraskos-Linkolno universiteto ekologas Johnas DeLongas.
Tyrimas buvo atliekamas trejus metus ir buvo grindžiamas idėja, kad dėl didelio vandenyje aptinkamų virusų ir mikroorganizmų skaičiaus pirmieji gali būti suvalgyti antrųjų, nors mokslininkai neturėjo daug ankstesnių tyrimų, kuriais galėtų remtis.
Virusų viduje yra gerų medžiagų, įskaitant aminorūgštis, nukleino rūgštis, lipidus, azotą ir fosforą. Be abejo, kažkas norėtų iš to pasigaminti maistą, samprotavo tyrėjai.
Komanda surinko tvenkinių vandens mėginius ir pridėjo į juos chlorovirusų, norėdama išsiaiškinti, ar kuri nors rūšis virusus laiko maistu, o ne grėsme. Taip jie aptiko Halteria ir Paramecium organizmų rūšis, kurios vandenyje klestėjo.
Nors Paramecium užkandžiavo virusais, jo dydis ir populiacijos skaičius beveik nepakito. Kita vertus, Halteria jais maitinosi, naudodama chlorovirusus kaip maistinių medžiagų šaltinį.
