1945 rugpjūčio 6, 8:15, JAV numetė pirmąją kovinę atominę bombą, „Mažylį“ (Little Boy). Po 43 sekundžių ji sprogo, sukurdama didžiulį ugnies kamuolį, padegusį didžiąją Hirošimos dalį.
Tą dieną šiame Japonijos mieste buvo beveik 350 000 žmonių, ir dauguma jų – civiliai.
Po dvidešimt septynerių metų mokslininkas iš kitos Ramiojo vandenyno pusės atvyko į Hirošimą su tada naujoviškai atrodžiusia idėja.
Brazilas fizikas Sérgio Mascarenhas, tuo metu atvykstantis Harvardo universiteto profesorius, teigė, kad radiacija žmonių kaulus įmagnetina, ir ši „magnetinė atmintis“ atominio bombardavimo aukų kauluose išliko ir praėjus daug metų nuo sprogimo.
S.Mascarenhas pasiūlė pagal aukų kaulus išmatuoti jų apšvitą.
Padedamas dviejų mokslininkų iš Hirošimos, S.Mascarenhas gavo kelis aukų kaulų pavyzdžius, tarp kurių buvo ir žandikaulis, priklausęs asmeniui, kuris buvo mažiau nei už pusantro kilometro nuo epicentro.
Remiantis dokumentu, kurį S.Mascarenhas paskelbė 1973 metų balandį Vašingtone vykusiame Amerikos fizikų draugijos susitikime, jie galėjo įvertinti kauluose likusią radiaciją, bet konkrečių matavimų aštuntojo dešimtmečio technologijomis atlikti nebuvo įmanoma.
Mascarenhas parsivežė pavyzdžius į Braziliją, kur jie pragulėjo saugykloje dar keturis dešimtmečius. Rezultatas buvo stulbinamas.
Naudodami elektronų sukinio rezonanso techniką, tyrėjai išsiaiškino, kad žandikaulis iš Hirošimos atakos sugėrė 9,46 grėjus radiacijos. (grėjus arba Gy yra objekto ar asmens sugerto radiacijos kiekio mato vienetas.)
Palyginimui: radioterapija gydomų vėžio pacientų lokalizuotos kūno vietos, kuriose yra auglys, paveikiamos ~2 – 3 grėjais.
5 grėjų viso kūno radiacijos – beveik pusės to, kiek gavo žandikaulis – pakanka nužudyti žmogų, „The Washington Post“ antradienį sakė vienas iš tyrėjų, San Paulo universiteto profesorius Oswaldo Baffa.
Žmogaus gautos radiacijos kiekio matavimui buvo naudojami dantys.
1997 metais mokslininkai iš Taivano matavo radiacijos dozes, kurias gauna nosiaryklės vėžiu sergantys pacientai radioterapijos metu, tirdami jų žandikaulius.
Bet tyrėjai iš Brazilijos sakė, kad tai pirmas kartas, kai kaulai panaudoti tiksliam atominio bombardavimo aukos gauto radiacijos kiekio matavimui.
„Esama daug straipsnių, kuriuose aprašyti bandymai rekonstruoti per radiologinius incidentus gautas radiacijos dozes. Tačiau šiame darbe analizuoti mėginiai turi ypatingą istorinę svarbą, nes jie priklauso pirmo ir vienintelio branduolinio ginklo panaudojimo prieš civilius objektus aukoms“, – rašoma vasarį „Public Library of Science“ publikuotame tyrime.
Tyrėjai pabrėžė tinkama tyrimo laiką ir svarbą, atsižvelgiant į teroristinių atakų riziką kai kuriose šalyse, taip pat ir JAV.
„Įsivaizduokite, kas nors Niujorke susprogdintų įprastą bombą su nedideliu kiekiu radioaktyvių medžiagų“, – šią savaitę mokslo naujienų svetainėje rašė O.Baffa.
„Tokios technologijos galėtų padėti identifikuoti nukentėjusius nuo radioaktyvių medžiagų ir ką reikia gydyti“, – pridūrė jis.
Ankstesniais S.Mascarenhaso atradimais savo tyrimą grindė ir O.Baffa buvusi studentė studijas atlikto Baffa'o buvusi studentė Angela Kinoshita, šiuo metu podoktorantūrinių studijų programoje dirbanti Šventosios širdies universitete Brazilijoje.
Laboratorijoje dėžutėje saugotas pavyzdys iš pradžių buvo nuplautas ir išdžiovintas. Dalis mėginio buvo sutrinta į miltelius. Kelias pavyzdžio dalis mokslininkai apšvitino tikslia radiacijos doze.
Naudodami spektrometrą, programinę įrangą ir įvairių technikų kombinaciją, jie apskaičiavo 1945 metais aukos gautą radiaciją.
„Žinant, kiek procesų vyksta, kilo daug abejonių, kad tokia metodologija įmanoma nustatyti tikslią pavyzdžiuose nusėdusią [radiacijos] dozę. Šis darbas tokią galimybę akivaizdžiai pademonstravo ir gali suteikti galimybę ateityje analizuoti branduolinės atakos detales, kurios paaiškėtų, nustačius tas dozes“, – sakė A.Kinoshita.
„The Washington Post“ su į pensiją išėjusiu ir prie dešimtos dešimties artėjančiu S.Mascarenhasu susisiekti nepavyko. Bet jo tyrimas dar nebaigtas, sakė jis Brazilijos mokslo naujienų interneto svetainėje.
„Šiame tyrime gauti matavimai patikimesni ir tikslesni, nei preliminarūs atradimai, bet dabar kuriu metodologiją, kuri maždaug tūkstantį kartų tikslesnė už [elektronų] sukinių rezonansą. Naujienų bus jau po kelių mėnesių“, – rašė garbaus amžiaus mokslininkas.
Per Hirošimos bombardavimą žuvo nuo 90 000 iki 166 000 žmonių. Dar nuo 60 000 iki 80 000 žuvo Nagasakyje, kur JAV 1945 metų rugpjūčio 9 dieną numetė antrąją atominę bombą, „Storulį“ (Fat Man).
