1888 metų rugpjūčio 22 dieną, anot keleto dokumentų, surastų Turkijos respublikos Valstybinių prezidento archyvų generaliniame direktorate, krentantis meteoritas vieną žmogų užmušė, o kitam sukėlė paralyžių. Įvykis nutiko dabartinėje Irako teritorijoje, ties Sulaimanijos miesto.
Anot mokslininkų, tai yra pirmas žinomas patikimų įrodymų, kad žmogus mirė dėl meteorito kritimo, rinkinys. Be to, šiuose dokumentuose esama užuominų, kad tokių įrodymų gali būti ir daugiau – juos tiesiog reikia surasti archyvuose.
Žemė nėra neįveikiama tvirtovė. Ji yra nuolat bombarduojama kosminių uolienų. Manoma, kad kiekvieną dieną mūsų planetos atmosferą kerta milijonai meteorų. Tiesa, tik nedaugelis jų tą atmosferos kirtimą užbaigia sėkmingai.
Bet, anot NASA meteorų duomenų bazės, nuo 1988 metų užregistruoti ne mažiau nei 822 ugnies kamuoliai – sprogimai atmosferoje, po kurių ant Žemės paviršiaus pabiro meteoritų nuolaužos. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad Žemės paviršių kiekvieną dieną gali pasiekti iki 17 meteoritų.
Na, o kadangi akmenys iš dangaus krenta nuolat ir taip gausiai, tai juk per tiek daug žmonijos gyvenimo metų kažkas turėjo tapti krentančio meteorito auka? Deja, istoriniuose šaltiniuose patikimų žinių apie tokius įvykius iki šiol nebuvo rasta.
Netgi galingas Čeliabinsko meteorito sprogimas 2013-aisiais, ant planetos paviršiaus pažėręs stambias nuolaužas, kurių svoris buvo iki 654 kilogramų, nieko nenužudė – visi po šio sprogimo į medikus kreipęsi žmonės skundėsi ne krentančių meteoritų sukeltomis traumomis, o sprogimo bangos poveikiu.
1951 metais žurnale „Popular Astronomy“ buvo aiškinama, kad istorinių duomenų apie tokius įvykius rasti sunku ne dėl to, kad tokių incidentų nebuvo, o daugiausiai dėl to, kad trūksta daiktinių įrodymų, jog incidento kaltininkas iš tiesų yra meteoritas ir įvykio aukų ar liudininkų tiesioginių parodymų apie sensacingus įvykius.
2016 metais buvo skelbta apie sprogimo sukeltą žmogaus mirtį – žiniasklaidoje šis įvykis plačiai aprašytas kaip pirmoji meteorito sukelta mirtis. Tačiau NASA ekspertai pareiškė, jog sprogimas buvo ne kosminės kilmės.
Taigi, mokslinės žinios apie mirtis nuo meteoritų yra nykstamai mažos. Vienintelė patvirtinta nukentėjusioji nuo meteorito yra moteris, vardu Ann Hodges, kuri snaudė tuo metu, kai 1954 metais meteoritas kirto jos namo stogą ir kliudė moters koją. A.Hodges išgyveno. O ją sužalojęs meteoritas buvo surasta ir buvo patvirtinta, kad jis iš tiesų atlėkė iš kosmoso.
Nors fizinio įrodymo – paties meteorito, pagrindžiančio 1988 metų įvykių aprašymus – nėra, galima susidaryti manymą, kad jis iš tiesų egzistuoja. Tiesiog mokslininkai jo rasti nesugebėjo. O archyviniai dokumentai, aprašantys šį įvykį, yra labai įtikinami.
Mokslininkai rado tris dokumentus, aprašančius tą patį incidentą. Šie dokumentai visai neseniai buvo perkelti į skaitmeninį archyvą. Jie buvo surašyti sunkiai verčiama turkų otomanų kalba – tai ir paaiškina, kodėl iki šiol apie šių dokumentų turinį mokslininkams nebuvo žinoma.
Šie dokumentai – tai laiškai, kuriuos vietiniai valdžios atstovai surašė apie incidentą ir nusiuntė centrinėms valdžios institucijoms. Laiškuose nurodoma, kad rugpjūčio 10 dieną (pagal Julijaus kalendorių; Grigaliaus kalendoriuje tai būtų rugpjūčio 22 diena) apie 8:30 vakare žmonės pastebėjo didelį dangumi skriejantį ugnies kamuolį.
Po šio kamuolio sprogimo ant mažo kaimelio net 10 minučių tarsi lietus krito meteoritai, kurie pataikė ir užmušė vieną žmogų, kurio vardas nenurodomas, o dar vieną žmogų sužalojo taip, kad jis liko paralyžiuotas. Be to, aprašyta ir žala pasėliams – veikiausiai ją sukėlė meteoro sprogimo banga.
Šiuo metu jau nebeįmanoma nustatyti, kokiame aukštyje sprogimas įvyko, koks buvo ugnies kamuolio dydis ir greitis. Bet, sprendžiant pagal kaimus, kuriuose jis buvo matomas, mokslininkai spėja, kad veikiausiai jis atkeliavo iš pietryčių pusės, o jo nuolaužos suvarpė Sulaimanijos piramidės formos kalną.
„Tai yra pirmas istorijoje įrašas apie tai, kad meteorito smūgis tapo žmogaus mirties priežastimi. Įvykį patvirtina trys rankraščiai, detaliai aprašantys įvykį“, – savo istorinės analizės išvadose rašo mokslininkai.
„Įvertinus faktą, kad šie dokumentai yra gauti iš oficialių vyriausybinių šaltinių ir surašyti vietinių valdžios atstovų, įskaitant didįjį vizirį, mums nekyla jokių abejonių dėl įvykio tikrumo“, – tvirtina dokumentus analizavę mokslininkai.
Nepaisant to, kad tyrimą aprašantis straipsnis jau yra publikuotas, jie vis dar naršo po istorinius archyvus ir ieško daugiau informacijos apie tą patį įvykį. Specialistai įsitikinę, kad archyvuose turėtų rasti ir sultono atsakymą, bet gali būti, kad šis atsakymas dar nėra suskaitmenintas ir susistemintas. Be to, ir jau suskaitmenintuose archyvuose esama dokumentų, kurių dar niekas įdėmiai neperžiūrėjo.
Šis atradimas įdomiausias tuo, kad jis akivaizdžiai parodė spragą mūsų žiniose, tvirtina mokslininkai. Maža to, kad istorinių įrašų kiekis yra milžiniškas ir galbūt nepakankamai ištirtas, bet kokie istoriniai dokumentai, surašyti ne anglų kalba, apskritai susilaukia labai nedaug dėmesio.
„Norint įveikti šias kliūtis reikia atlikti daug tarpdisciplininio darbo su istorikais, bibliotekininkais, vertėjais“, – nurodo tyrimo autoriai.
Jų straipsnis buvo publikuotas žurnale „Meteoritics & Planetary Science“.
