Labiausiai Mėnulis užtems 21.20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko (tuo metu Lietuvoje jis bus dar nepatekėjęs). Tuo metu Mėnulis bus dar labai neaukštai pakilęs virš pietryčių horizonto, tad norintys pasigrožėti reginiu turėtų susirasti vietą, iš kurios ta padangės pusė būtų visiškai atvirai matoma.
Jau tapo įprasta, kad artėjant Mėnulio arba Saulės užtemimams Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo gausybė rašinių vadinamosios astrologijos tema. Juose žmonės įspėjami apie esą artėjančius įvairius poveikius jų savijautai, sveikatai, gerbūviui ir net likimui. Ką apie tokius pranešimus mano paklausėme žinomą etnoastronomą Joną Vaiškūną, daugelį metų tyrinėjantį žinių apie dangaus šviesulius apraiškas kultūroje.
J.Vaiškūnas patvirtino, kad nuo seno Saulės ir Mėnulio užtemimus žmonės sureikšmindavo kaip ypatingą ženklą, kurio buvo būtina paisyti. Senojoje pasaulėžiūroje ir tradicinėje kultūroje užtemimams bei kitiems dangaus reiškiniams buvo priskiriama tam tikra dvasinė religinė prasmė, pasirodantys ženklai priversdavo žmogų susimąstyti apie savo gyvenimą, elgesį, primindavo ūkines, dorovines ir dvasines visuomenės narių priedermes.
Pasak J.Vaiškūno, dabar gyvendami moksline pasaulėžiūra grindžiamoje žinių visuomenėje sureikšminančioje objektyvias, mokslo žiniomis grįstas tiesas ir astrologai bando prie to derintis, tad naudodamiesi šiuolaikinio mokslo sąvokomis dažnai mėgina astrologines žinias savotiškai objektyvizuoti, taip diskredituodami ir pačią astrologiją kaip atskirą įdomią pažintinę sistemą.
Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus turėtų skirti astrologiją nuo astronomijos. Astronomija kalba apie fizinius reiškinius, tarkime Mėnulio užtemime astronomas temato tik Žemės šešėlio slinkimą Mėnulio paviršiumi, o astrologas siekia sureikšminti šį fizinį reiškinį priskirdamas jam tam tikrą mistinę, dvasinę, religinę reikšmę. Visuomenė priimanti šias reikšmes Mėnulio užtemimą išgyvena kaip savotišką ženklą – gebantį veikti mintis, nuotaiką, elgesį. Taip atsiranda užtemusio Mėnulio poveikis žmogui.
