„Lietuviški palydovai tapo neeiline proga užmegzti tarptautinius ryšius su kitais universitetais bei verslo organizacijomis, dirbančiomis mažųjų palydovų srityje. Įrodėme, kad sugebame įvaldyti kosmoso technologijas ir jau galime drąsiai imtis spręsti sudėtingesnius uždavinius“, – sėkmingu startu džiaugėsi Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus.
Ryšį su Kauno technologijos universitete sukurtu „LitSat-1” palydovu taip pat patvirtino užmezgę ir lietuvių tautos žinutę gavę specialistai iš JAV (Kalifornija, Oregonas, Minesota), Japonijos, Australijos, Vokietijos, Olandijos, Estijos, Rusijos (Maskva, Krasnojarskas), Pietų Afrikos Respublikos, Baltarusijos, Italijos, Brazilijos.
Šiuo metu „LitSat-1” palydovas skrieja šiek tiek žemesnėje orbitoje nei Tarptautinė kosminė stotis ir ją lenkia keliomis minutėmis. „LitSat-1” palydovą jau galima identifikuoti kaip atskirą fizinį kūną.
„Siunčiame šilčiausius sveikinimus ir geriausius linkėjimus Lietuvos žmonėms, sėkmingai atlikus šį istorinį žygdarbį“, – tokiais žodžiais pirmąją Lietuvos kosmoso misiją pasveikino Pietų Afrikos Respublikos mokslininkai, dirbantys Stellenbosch universitete, Keiptauno mieste.
„KTU palydovo komanda savo kryptingu darbu bei profesionalumu pasiekė, kad pirmasis sėkmingas Lietuvos žingsnis į kosmosą šiandien sveikinamas visos profesinės bendruomenės. Tikiu, kad tai tik pradžia didelių ir reikšmingų mūsų šalies mokslininkų projektų kosmose, prie kurių įgyvendinimo svariai prisideda ir toliau prisidės ir KTU“, – teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Kaip skelbta penktadienį, pirmoji tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę – priėmė Brazilijos palydovinio ryšio stotis. Tai įvyko 12:25 val. Lietuvos laiku – t.y. praėjus nepilnai trims valandom po to, kai palydovas buvo paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties ir „LitSat-1” palydovas skriejo antrą orbitą. Iš karto po to Lietuvos tautos žinutę iš kosmoso priėmė vokiečiai, treti – Estijos pirmojo palydovo komanda „ESTCube-1”.
Visų šių trijų palydovinių stočių komandoms bus padovanoti specialūs ryšį patvirtinantys pažymėjimai su prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už bendradarbiavimą Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius kosmose.
Tiesa, patį pirmąjį ryšį penktadienį 10:50:52 val. vietos laiku su palydovu pavyko užmegzti patiems „LitSat-1” kūrėjams KTU palydovinio ryšio stotyje, tačiau duomenys nebuvo tikslūs, todėl prieš skelbdami mokslininkai siekė įsitikinti signalo tikrumu.
Kitas iššūkis – palydovo valdymas ir garsinis signalas
Šiuo metu „LitSat-1” palydovas skrieja šiek tiek žemesnėje orbitoje nei Tarptautinė kosminė stotis ir ją lenkia keliomis minutėmis. „LitSat-1” palydovą jau galima identifikuoti kaip atskirą fizinį kūną.
Kaip pasakojo KTU Elektronikos inžinerijos katedros docentas Darius Kybartas, „LitSat-1” palydovas siunčia labai stiprų ir pastovų signalą, kiekvieno praskridimo virš Lietuvos metu priimama vis daugiau duomenų. Gauti duomenys rodo, kad palydovo baterija pilnai įkrauta, veikia saulės energijos elementai, temperatūros ir magnetinio lauko davikliai.
„Artimiausia užduotis – „prakalbinti“ palydovą, tai yra užmegzti dvipusį ryšį, kad palydovas priimtų mūsų siunčiamas komandas. Tada galėsime įjungti ir išbandyti GPS imtuvą, o dar vėliau – palydove įrengtą tiesinį retransliatorių,“ – pasakojo D. Kybartas.
Būtent tiesinis retransliatorius leis tautos išrinktus tris žodžius į palydovą nusiųsti ir iš jo priimti garsiniu būdu.
Planuojama, kad tautos balsas iš kosmoso garsu pirmąkart nuskambės iki Nepriklausomybės šventės minėjimo kovo 11-ąją.
