Anot livescience.com, tai, pasak mokslininkų, yra pirmas užfiksuotas tokio pobūdžio atvejis.
Silkiniai rykliai (Lamna nasus – lot.) gali užaugti iki 3,6 m ilgio. Šie dideli rykliai plaukioja šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, taip pat pietų pusrutulio vandenynų dalyse, siekiančiose Antarktidą.
Šie rykliai yra grėsmingi plėšrūnai. Tačiau atrodo, kad ir pats silkinis ryklys nėra apsaugotas nuo kitų plėšrūnų.
Antradienį (rugsėjo 3 d.) žurnale „Frontiers in Marine Science“ paskelbtame straipsnyje tyrėjai aprašo, kaip vienas iš didesnių ryklių galėjo užpulti silkinį ryklį.
Aiškėja, kad tai buvo nėščia ryklio patelė, kuri palydoviniais siųstuvais buvo paženklinta 2020 m. spalio mėn. netoli Kodo kyšulio, rytinėje JAV pakrantėje. Šių prietaisų duomenys buvo skirti stebėti, kur ji plaukia.
Silkiniai rykliai seka savo grobį, keisdami padėtį vandenyje.
Jų buvimo gylis apskaičiuojamas pagal slėgio ir temperatūros duomenis, gautus iš žymeklių. Slėgio ir temperatūros anomalijos rodo, kad gyvūnas nugaišo arba siųstuvas kaip nors anksčiau laiko atsiskyrė.
Šiuo atveju ryklio judėjimo gylis svyravo nuo paviršiaus iki 100 m gylio iki 2020 m. gruodžio, kai šis pradėjo nardyti iki 800 m gylio dieną ir apie 200 m naktį. Šį modelį jis išlaikė ir judėdamas į pietus nuo vietos, kurioje buvo pažymėtas, iki vandenų prie Bermudų krantų.
2021 m. kovo 24 d. temperatūros pobūdis, susijęs su užfiksuotu gyliu, smarkiai pasikeitė. Jei anksčiau ryklys judėjo vandenyse, kurių temperatūra svyravo nuo 6,4 iki 23,52 laipsnių pagal Celsijų, tai tą dieną žymeklis užfiksavo temperatūrą nuo 16,4 C iki 24,72 C, nors ryklys išliko panašiame gylyje.
Tyrėjai mano, kad šis pokytis reiškė, jog tuo metu žymė buvo kito ryklio skrandyje, nes temperatūra tame gylyje buvo aukštesnė nei anksčiau.
Spėjama, kad plėšrūnas, prarijęs minėtą silkinio ryklio patelę, greičiausiai buvo baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) arba trumpasis mako ryklys (Isurus oxyrhinchus). Baltasis ryklys atrodo labiau tikėtinas, atsižvelgiant į stabilesnį žymės gylio pokytį. Trumpasis mako paprastai neria giliau ir tada greitai kyla į viršų.
Mokslininkai teigė, kad šis atradimas turi įtakos silkinių ryklių populiacijai – rūšiai, kuriai jau dabar gresia pavojus dėl istoriškai susiklosčiusios pernelyg intensyvios žvejybos. Ji įtraukta į pažeidžiamų rūšių sąrašą.
