Primename, kad idėją kurti „Hyperloop“ sistemą milijardierius „Tesla Motors“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas pristatė dar 2013 metais. Jis paaiškino, kaip žemo slėgio vamzdžiuose esančios levituojančios kapsulės gabentų keleivius maždaug 1,3 tūkst. km/val. greičiu. Daugiau apie šią sistemą skaitykite čia.
Šiame pirmame bandyme nebuvo parodyta garsioji „kilpos (loop)“ technologija, tad nė iš tolo nedemonstruoja, koks bus vagonų greitis be oro pasipriešinimo. Bet, remiantis gautais rezultatais, toks motoras galutiniame prototipe galėtų įgreitinti aparatą iki 1126 km/h (700 mph).
„Hyperloop“ – alternatyva traukiniams?
Žmones hyperloop'o idėja žavi nuo tada, kai Elonas Muskas ją iškėlė. Ir tam yra svarių priežasčių. Alternatyva traukiniams – ir potencialiai netgi oro transportui – varoma magnetais, ir lekia vamzdžiu, kuriame dėl mažo oro slėgio teoriškai galėtų pasiekti 1200 km/h (745 mph) greitį.
Pastatytu hyperloop'u kelionė iš Los Andželo į San Fransiską tetruktų pusvalandį, arba iš Niujorko iki Kinijos – 2 valandas.
O dabar turime pirmuosius videoįrodymus, kad motorai, kurie tokioje sistemoje būtų naudojami, išties veikia:
Pati demonstracija visai neatrodo įspūdingai – tai bėgiai (ne kilpa!) ir mažas, primenantis amerikietiškuose kalneliuose naudojamus, vežimėlis, važiuojantis trumpiau, nei 30 sekundžių. Stabdžių kol kas dar nėra, tad kelio pabaigoje vežimėlis įsirausia į smėlį.
Bet šiuo bandymu didelių greičių nesiekta – jis buvo skirtas išbandyti, ar bėgiuose sumontuota nauja elektromagnetinės varos technologija galės judinti vežimėlį. Ir šiuo aspektu, bandymas pavyko.
Kaip veikia ši elektromagnetinės varos sistema „Hyperloop“?
„Hyperloop One“, anksčiau vadinusis „Hyperloop Technologies“, daug nepasakoja, regėdami, kad turi konkurentų. Bet inžinerijos padalinio viceprezidentas Joshas Giegelis pateikė „Mashable“ šiokias tokias įžvalgas:
„Kitaip nei įprastuose varikliuose, šiame nėra judančių dalių. Motorai – tarsi „geležtės“ ir tai, ką gautume paėmę įprastą elektros motorą, perpjovę vieną šoną išilgai ir ištiesę. Tiekiant elektrą, šios maždaug 2 pėdų (60 cm) ilgio ir 6 colių (15 cm) pločio geležtės kuria elektromagnetinę energiją, stumiančią vagoną.“
Kitaip tariant, sistemoje iš esmės yra magnetinė stūma. Gal tai neskamba įspūdingai, bet vamzdyje, kur mažas oro slėgis ir dėl to mažas oro pasipriešinimas, tokia varos sistema aerodinamiškus vagonus gali įspartinti iki 1126 km/h (700 mph).
O kadangi vamzdžio viduje trintis maža, motorus reikės įrengti tik 5–10 proc. kelio, – sakė Giegelis „Gizmodo“.
Kitas žingsnis – viso prototipo statyba. „Hyperloop One“ tikisi atlikti tai iki 2016 m. galo. „Išbandėme levitavimo technologijas, išbandėme aerodinamiką mažo slėgio aplinkoje, išbandėme vamzdžius, – sakė įmonės vadovas Robas Lloydas. -„Išbandėme visas sistemas, bet galėsime tai pademonstruoti tik sukonstravę tikro mastelio prototipą.“
Štai kaip jis atrodys, kai bus baigtas:
Tai išties jaudina. O štai pirmoji demonstracija sulėtintai, kad galėtumėte darsyk pasimėgauti:
