Dabar dauguma šios profesijos atstovų – vyrai. Tačiau visi jie pripažįsta, kad moterys savo žiniomis jiems nenusileidžia.
Programavimas ne tik vyriška profesija?
Daugiau nei prieš 150 metų (XIX amžiaus viduryje) gyvenusi anglų matematikė ir rašytoja Ada Lovelace yra laikoma kompiuterių mokslo pioniere. Jos garbei taip pat pavadinta ir viena iš programavimo kalbų „Ada“.
Tai, kad moterys yra geros programuotojos, sutinka ir Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ programuotojai. „Nėra grynai vyriškų ar moteriškų profesijų“, – teigia Giedrius Kaleckas, „Callcredit“ programuotojas, sėkmingai dirbantis šį darbą jau 5 metus. Pritardami jam kolegos teigia, kad patys asmeniškai pažįsta labai gerų programuotojų moterų, kurios dažnai būna geresnės programuotojos nei vidutinis vyras programuotojas.
Loginis ir analitinis mąstymas yra neatsiejama programavimo dalis. Tačiau atidumas detalėms, kruopštumas ir netgi empatija dirbant su informacinėmis technologijomis (IT) taip pat svarbu.
„Pastebiu, kad moterys galbūt dažniau renkasi testavimo kryptį. Tai lemia jų kruopštumas“, – mąsto tos pačios įmonės programuotojas Darius Žilinskas. Jam pritaria ir Marijus Doviltis. „Programuoja dažniausiai vyrai, tačiau jiems programų klaidas dažniausiai rodo testuotojos moterys. Beveik kaip kiekvienoje šeimoje“, – šmaikštauja jis.
Ne viskas kaip filmuose
Kompiuterines sistemas per keletą sekundžių nulaužiantys programišiai – dažnas filmo vaizdas. Tačiau realybėje programuotojo darbas yra visai kitoks. Taip, programuotojai valdo sistemas ir gali jas sustabdyti ar paleisti. Tačiau per kelias minutes išspręsti problemą, nuo kurios priklauso pasaulio likimas, ir parašyti kodą galima tikriausiai tik filmuose.
Programuotojai pripažįsta, kad pamatę kodus rašančius aktorius filmuose dažniausiai nusišypso. „Sunku įsivaizduoti, kad programuotojas paims į rankas planšetę ir su ja atlikinės neįtikėtinus dalykus“, – teigia D.Žilinskas. „Programuotojas kodą rašo ne daugiau nei 50 procentų savo laiko. Visą kitą laiką užima sistemų ir reikalavimų analizė, klaidų taisymas“, – sako G.Kaleckas.
„Turime tiek parašyti kodą, tiek perduoti jį kompiuterio sistemai, tiek tą kodą įvykdyti. Tai nėra kelių akimirkų darbas. Dažniausiai mūsų darbas susideda iš pradinio kodo rašymo ir klaidų taisymo po to. O filmuose juk viskas vyksta be klaidų“, – kolegoms priduria M.Doviltis.
Anekdotai – tiesa ar melas?
Bent keletą anekdotų ar juokų apie programuotojus žino visi. Visą naktį prie kompiuterio ekrano sėdintys, nekalbūs ir užsidarę programuotojai – dažnas stereotipas. Visgi patys programuotojai pripažįsta, kad juokai ir mitai nekyla iš niekur, juos padiktuoja pats gyvenimas.
„Yra teigiančių, kad programuotojai nuo kompiuterio atsikelia tik pamiegoti arba nueiti į tualetą. Aš toks ir nesu, todėl manęs tai nežeidžia“, – atvirauja G.Kaleckas. „Visada yra svarbu mokėti pasijuokti iš savęs. Gal čia ir pačių programuotojų bruožas – juodojo humoro mėgimas?“ – priduria D.Žilinskas.
Nori valdyti procesus
Atrodo, kad programavimas yra užkrečiamas. Kartą sukūrę kodą ar programą, programuotojai be to jau neįsivaizduoja savo gyvenimo.
„Dar mokyklos pirmosiose klasėse susidomėjau kompiuteriais, kurie buvo visiškai nepanašūs į tai, ką turime dabar. Tačiau tai man labai patiko ir būtent nuo to laiko neįsivaizduoju savo ateities ne IT srityje“, – teigia G.Kaleckas.
Kiti pašnekovai taip pat tvirtina, kad nuo mažens juos domina, kaip veikia juos supantis pasaulis. Jie nori valdyti prietaisus, kurie kontroliuoja mus supančią aplinką ir joje esančią informaciją.
„Programuotojas valdo ne tik kompiuterius, bet ir visus prietaisus, todėl būtent dėl šios priežasties pasirinkau šią specialybę. Nuo programuotojo priklauso, ką ir kaip prietaisas padarys“, – priduria Evaldas Povilaitis. Jam pritaria ir kolega M.Doviltis, teigiantis, kad programėles pradėjo kurti dar mokykloje ir jam visada buvo įdomu, kaip galima savo mintis paversti kažkuo labiau apčiuopiamu – kad ir garsu. Programavimą M.Doviltis lygina su daile ar namo statyba – visada svarbu yra planas ar eskizas, nes galutinis produktas kuriamas vėliau.
Programavimo ateitis – kokia ji?
Dabartinis itin greitas pokyčių tempas diktuoja ir poreikį priimti greitus sprendimus. Įmonės adaptuojasi prie staigaus technologijų progreso, o tai, kad netolimoje ateityje visas verslas bus skaitmeninis – labai tikėtina prognozė.
„Didieji duomenys ir dirbtinis intelektas taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Mobiliosios technologijos ir išmanieji įrenginiai toliau augs ir reikalaus specifinių žinių“, – prognozuoja M.Doviltis.
„Programuoti dabar galime beveik viską: nuo mini kompiuterių iki šaldytuvų. Todėl programavimo ateitis yra kosminė ir begalinė“, – priduria D.Žilinskas.
Kodėl šiandien?
Programuotojų diena švenčiama 256-ąją metų dieną. Šiemet tai yra rugsėjo 13-oji diena. Kodėl 256, galite klausti jūs. Šis skaičius gaunamas 2 pakėlus 8-uoju laipsniu. Tokį skaičių reikšmių (256) galima pateikti viename baite. Baitas yra informacijos vieneto matavimo terminas, dažniausiai naudojamas kompiuterijoje.
