Pristatyta giliausia ir detaliausia visų laikų Visatos nuotrauka

Nuotrauka pristatyta per tiesiogiai transliuojamą renginį Baltuosiuose rūmuose. Kosmoso tyrėjų ir entuziastų bendruomenė šio įvykio nekantriai laukė.

Atgal į praeitį

Įspūdingoje nuotraukoje matoma mūsų Visata, praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo, kai tik pradėjo formuotis galaktikos ir iš pirmųjų žvaigždžių ėmė sklisti šviesa.

Šiai žvaigždžių šviesai prireikė maždaug 13,5 mlrd. metų – arba didžiosios dalies visatos amžiaus – kad pasiektų Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST).

Praėjusią savaitę NASA atskleidė, kad tarp JWTS teleskopu nufotografuotų pirmųjų objektų esama tolimų galaktikų, ryšių ūkų ir dujų milžinė, skriejanti aplink atokią žvaigždę.

„Mes grįžtame 13,5 mlrd. metų atgal“, – spaudos konferencijoje sakė NASA administratorius Billas Nelsonas. „O kadangi žinome, kad Visatos amžius yra 13,8 mlrd. metų, grįžtame beveik į pradžią.“

B.Nelsonas pridūrė, kad teleskopas „bus toks tikslus, kad bus galima pamatyti, ar planetos yra tinkamos gyventi, ar ne“, ir kad beprecedentis visatos vaizdas leis mokslininkams rasti atsakymus į klausimus, kurie dar net nebuvo užduoti.

NASA nuotr./Jameso Webbo kosminiu teleskopas

Pati pirmoji nuotrauka, kurią pristatė JAV prezidentas, yra vadinamasis „giliojo lauko“ atvaizdas, kurio išlaikymo trukmė buvo labai ilga, siekiant aptikti silpniausiai švytinčius ypač tolimus objektus.

J.Bideno pristatyta nuotrauka yra tik viena iš teleskopo padarytų nuotraukų. Likusios apdorotos nuotraukos visuomenei bus oficialiai pristatytos antradienį tiesiogiai iš Godardo kosminių skrydžių centro netoli Vašingtono.

Kaip paaiškinta NASA svetainėje, nuotraukos, „demonstruojančios visą galią“ Jameso Webbo infraraudonųjų spindulių observatorijos, bus keliamos po vieną, paaiškinant, kas yra parodyta kiekvienoje iš jų ir kokia šio užfiksuoto vaizdo vertė mokslui.

„Kai pirmąkart pamačiau šias nuotraukas... staiga apie visatą sužinojau tris dalykus, kurių nežinojau anksčiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kosminio teleskopo mokslo instituto (STSI) astronomas Danas Coe, ankstyvosios Visatos ekspertas.

„Tai visiškai mane pribloškė“, – pridūrė jis.

Tik maža dalelė

„Pone Prezidente, jei laikytumėte smėlio grūdelį ant piršto galo ištiestos rankos atstumu, tai būtų ta visatos dalis, kurią matote [nuotraukoje]“, – komentavo B.Nelsonas.

NASA nuotr./Jameso Webbo kosminio teleskopo veidrodžiai

Nuotraukoje matoma, kaip galaktikų telkinys SMACS 0723 atrodė prieš 4,6 mlrd. metų. Bendra šio galaktikų telkinio masė veikia kaip gravitacinis lęšis, didinantis už jo esančias daug tolimesnes galaktikas, rašo NASA.

JWST NIRCam kameros dėka tos tolimosios galaktikos tapo ryškesnės – jose matomos mažytės, silpnos, anksčiau nematytos struktūros, įskaitant žvaigždžių telkinius ir išsklaidytus elementus.

Tiesa, nereikėtų apsigauti. Ši nuotrauka yra sudėtinis vaizdas, sudarytas iš skirtingų bangos ilgių vaizdų, kurie fiksuoti 12,5 valandos.

Ankstesnis rekordininkas, užfiksavęs giliausią ir seniausią žvilgsnį į kosmosą, yra Hubble'o kosminis teleskopas. Jo gilių vaizdų laukų serija parodė, kaip praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo mūsų jaunoje visatoje jau telkėsi spindinčių žvaigždžių galaktikos.

123RF.com nuotr./Jameso Webbo kosminis teleskopas, iliustracija

Tačiau norėdami pažvelgti dar toliau į praeitį, mokslininkai turėjo sukurti teleskopą, kuris būtų pakankamai didelis, kad užfiksuotų silpniausių objektų šviesą, ir gebėtų aptikti vidutinius infraraudonuosius dažnius.

Jameso Webbo teleskopas ypač jautrus infraraudoniesiems spinduliams, prasiskverbiantiems per kosminių dulkių debesis. Jis taip pat gali aptikti ankstyviausių žvaigždžių šviesą, kurios spektras visatai plečiantis persislinko į infraraudonųjų spindulių diapazoną.

Šie ypatumai sudaro galimybę pažvelgti į senesnę praeitį negu bet kuriuo kitu ankstesniu teleskopu – iki pat laikotarpio po Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš 13,8 mlrd. metų.