Pradėdamas palydovo misijos pristatymą, Vytenis Buzas atkreipė dėmesį, kad palydovo pavadinimas „Lituanica 1“ buvo pasirinktas neatsitiktinai.
„Tokiu pavadinimu siekiama pagerbti beveik prieš aštuoniasdešimt metų žuvusių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Tai būtų savotiška dovana istorijai“, – teigė vienas iš tyrimo iniciatorių.
Vytenis Buzas pažymėjo, kad ši iniciatyva – visų pirma edukacinis projektas. Projekto iniciatoriai bendradarbiauja su
„Aviacijos pasaulio“ nuotr./Lietuviškas palydovas, planuojama, kils 2013-aisiais |
Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais. Projektas, anot jo autorių, turėtų paskatinti Lietuvos jaunimą daugiau domėtis kosminėmis technologijomis.
Išskirtinę įtaką šio projekto įgyvendinimui turi Lietuvos kosmoso asociacija, kurios teisinė ir, žinoma, finansinė parama suteikia realią galimybę įgyvendinti šį drąsų tikslą.
Kalbėdamas apie pagrindinius šio projekto tikslus, Laurynas Mačiulis teigė, kad visų pirma reikia užtikrinti sklandų palydovo darbą, o po to žvelgti ir į papildomus iššūkius.
Vienas iš jų – kosminės navigacijos sistemos GPS eksperimentas, kuris, anot projekto autorių, yra kur kas sudėtingesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pristatydami projekto išvadas, autoriai pasidžiaugė, kad pavyko suburti puikią komandą. Taip pat pavyko identifikuoti pagrindinius projekto iššūkius, kurie vis dar laukia artimiausioje ateityje. Pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai žada pasilikti papildomą mėnesį nenumatytų problemų sprendimui.
Vienas iš artimiausių JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracije (NASA) viešėjusių projekto iniciatorių tikslų – radijo dažnių problema, kurią Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis kartu su komanda žada spręsti jau kitą mėnesį.
Pirmąji lietuvišką nanopalydovą, kuris orbitoje turėtų praleisti maždaug šešis mėnesius, planuojama paleisti jau ateinančių metų vasarą.