Atsakingos JAV, JK, ES ir Kanados institucijos pirmiausia leido naudoti „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną – pirmąją pasaulyje, kurios veikimas pagrįstas mRNR. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas buvo paskiepytas „Pfizer“ vakcina gruodžio 21 dieną. Keletą dienų anksčiau, gruodžio 18-ąją, JAV taip pat leido naudoti „Modernos“ mRNR vakciną.
Gali būti, kad šios nukleorūgščių pagrindu sukurtos vakcinos, kurios įgalina ląstelių infrastruktūrą savarankiškai gaminti „vaistus“ nuo ligos sukėlėjo, pradės naują vakcinų kūrimo epochą. Tačiau jų sėkmė nebūtų buvusi įmanoma be specifinės technologijos, leidžiančios skiepams pasiekti reikiamą kūno vietą: mažų riebalų dalelyčių, vadinamų lipidinėmis nanodalelėmis.
Šios lipidinės nanodalelės gali atnešti didesnių pokyčių farmacijos srityje nei pačios MRN vakcinos. Jos yra pajėgios gabenti stambų molekulinį „krovinį“, pavyzdžiui, mRNR ir kitas nukleorūgštis, ir pristatyti jį tiksliai ten, kur reikia. Tokia galimybė taikyti tikslinę terapiją galėtų leisti sukurti daugybę naujų vaistų, skirtų anksčiau nepagydomoms ligoms.
„Esu tikra, kad per ateinančius 50–100 metų galėsime išspręsti visas [medicinines] problemas, kurioms kol kas dar neturime sprendimo“, – sako biochemikė Sylvia Daunert, Majamio universiteto studijuojanti nanodaleles.
Mokslininkė tiki, kad ateities terapija bus tokia, kad skatins kūną savarankiškai pasigaminti įrankių, reikalingų pasveikti – tarsi į organizmą būtų patekęs mažytis molekulinis chirurgas, keliaujantis per kūną iki tos vietos, kur jo labiausiai reikia. S.Daunert teigimu, tai nėra tik ambicinga svajonė, tai – realybė.
