Pastaraisiais metais Šiaurės Atlante susilpnėjo Atlanto meridianinė virsmų cirkuliacija (AMOC), kuri pratęsia Golfo srovę į šiaurės rytus nuo Europos ir užtikrina pirmyn ir atgal nukreiptą šilumos srautą į vandenyną.
Golfo srovė susitinka ir iš dalies susilieja su šaltąja Labradoro srove prie Niufaundlendo krantų. Taip ji išsišakoja – nuo Golfo srovės į Europą besitęsianti atšaka yra Šiaurės Atlanto srovė.
Į šiaurę nuo Airijos dalis Šiaurės Atlanto srovės tęsiasi kaip Norvegijos srovė iki Špicbergeno, o kita dalis dreifuoja Islandijos link.
Pernešdama šilumą, ši Atlanto meridianinė virsmų cirkuliacija (AMOC) veikia kaip didžiulė šildymo sistema, todėl didelėse Vakarų ir Šiaurės Europos dalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje, klimatas yra šiltesnis, nei būtų galima tikėtis, atsižvelgiant į šių šalių platumas.
