Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Planuojamas naujas, už LHC galingesnis dalelių greitintuvas, telpantis kambaryje

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) – tai netoli Ženevos esantis CERN tyrimo įrenginys, skirtas ieškoti mažiausioms dalelės, kaip garsusis Higgso bozonas. Didžiuoju šis hadronų greitintuvas vadinamas ne be reikalo – jis yra išdėstytas apvaliame tunelyje, kurio ilgis – 27 km. Tačiau dabar Kalifornijos universitete Berklyje mokslininkai sugalvojo, kaip tą patį darbą nudirbti su gerokai mažesnio skersmens dalelių greitintuvu.
Ne, Didžiojo hadronų greitintuvo tunelyje – ne vaiduokliai, o mokslininkai
Ne, Didžiojo hadronų greitintuvo tunelyje – ne vaiduokliai, o mokslininkai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas privalo būti didelis, kad dalelės, kurių susidūrimai tiriami, spėtų įsibėgėti iki kiek įmanoma aukštesnio greičio. Tam reikalinga visa elektromagnetų, įvairių jutiklių ir kitų įrenginių gausa. Tiesą sakant, mokslininkai nedrąsiai kalba, kad didesnis hadronų greitintuvas būtų dar naudingesnis ir paspartintų dalelių fizikos hipotezių tyrimus.

Tačiau mokslininkai JAV mano, kad tą patį būtų galima pasiekti kur kas mažesniais įrenginiais, jei dalelės būtų greitinamos ne elektromagnetais, o plazmos bangomis. Plazmos banga, kuri būtų sukurta tikslingais ir ritmiškais lazerio impulsais, galėtų sugeneruoti labai energingus elektronų srautus. Mokslininkai BELLA laboratorijoje pasiekė 7,8 milijardų elektronvoltų energiją vos 20 cm ilgio plazmos tunelyje. Tai reiškia, kad pats greitintuvas galėtų būti labai mažas. Palyginimui, panaši energija galėtų būti sukuriama 91 metro ilgio tunelyje, naudojant dabartines technologijas.

Apie plazmos bangas naudojančius hadronų greitintuvus mokslininkai galvojo jau seniai. Tačiau jiems buvo sunku sugalvoti, kaip tas bangas suvaldyti, mat jos sklinda į visas puses. Mokslininkai nusprendė panaudoti safyro vamzdelius – maži safyriniai kapiliarai suvaldo plazmos bangas ir leidžia nukreipti jų energiją ten, kur reikia.

Vamzdelis yra pripildomas dujomis, kurios, veikiamos elektros energija, virsta plazma. Tuomet lazerio pulsai sukoncentruoja plazmos energiją į bangas, kurios tuomet gali būti panaudojamos dalelėms greitinti. Pirminiai bandymai buvo sėkmingi ir mokslininkai yra įsitikinę, kad šis metodas veiktų, tačiau dar liko nemažai darbo.

Kito eksperimento metu mokslininkai bandys visiškai sukontroliuoti į šią sistemą įterptus elektronus. Jei to padaryti nepavyktų, tai toks greitintuvas neturėtų prasmės, nes eksperimentų rezultatų nebūtų galima pateikti skaičiais. Tačiau mokslininkai mano, kad ateityje pavyks pasiekti dar didesnį tikslumą ir aukštesnį energijos lygį.

Tikėtina, kad ateities žmonės į Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą žiūrės panašiai, kaip mes dabar žiūrime į milžiniškus, ištisus kambarius užimančius praėjusio amžiaus vidurio kompiuterius. Tačiau dabartiniai bandymai su plazmos bangomis bent jau artimiausiu metu mažo, laboratorijos kambaryje telpančio greitintuvo tikrai nesukurs.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs