Svarbu ir tai, kad pirmasis „Sony“ VR įrenginys turėjo ir tikrai neblogą žaidimų palaikymą, tad tai nebuvo brangus pirkinys be vėlesnės grąžos neturint naujų žaidimų. Kita vertus, pirmasis „PlayStation VR“ jau tikrai moraliai paseno bei jau prieš kurį laiką buvo aplenktas konkurentų, o „Sony“ žaidėjų viltys išbandyti ant šio įrenginio kažką panašaus į „Half-Life: Alyx“ – žlugo. Todėl dabar visi žvilgsniai ir dėmesys nukreipti į „PlayStation VR 2“ – ar kompanijai „Sony“ pavyko sukurti naujos kartos virtualios realybės patirtį?
Ką randame dėžėje?
Pradėkime nuo to, kas mus pasiekia su „PlayStation VR 2“ dėže. Pirmas įspūdis – pati įrenginio dėžė kur kas mažesnė, lengvesnė ir kompaktiškesnė nei pirmtako. Visas turinys, kurį randame dėžėje, yra stebėtinai kuklus bei minimalistinis – tai patys atnaujinti VR akiniai, du naujieji „Sense“ valdikliai, ausinės, lengvai įsistatančios į akinius ir USB laidas valdiklių įkrovimui.
Tai ir yra vienas didžiausių bei labiausiai pagyrų vertų pokyčių – naujieji „PlayStation VR“ akiniai nebereikalauja nei papildomos išorinės kameros, nei specialaus perjungiklio tarp konsolės ir televizoriaus – tiesiog įkišame VR akinių laidą į konsolės „PlayStation 5“ priekyje esančią USB-C jungtį ir pradedame žaisti. Tai ypač palengvina visą procesą ir dabar tiesiog panorėjus pradėti žaisti, įsijungti VR akinius bei pultelius užtruks nepilną minutę.
„PlayStation VR2“ akiniai
Patys atnaujinti VR akiniai, dizaino prasme, iš pirmo žvilgsnio labai nesiskiria nuo prieš šešerius metus išleisto pirmojo modelio, bet pradėjus gilintis – skirtumų nemažai. Pavyzdžiui, dabar „PlayStation VR2“ priekyje įmontuotos visos kameros, kurios fiksuoja mūsų judesius bei aplinką ir todėl įrenginiui nebereikia papildomos išorinės kameros. Patys VR2 akiniai turi visiškai kitus lęšius, taip pat užtikrina ženkliai didesnę rezoliuciją ir palaiko akių judesių sekimą, ką protingai gali išnaudoti VR žaidimų kūrėjai.
Patys VR2 akiniai yra modernaus dizaino, lengvi, patogiai užsideda ir gali būti pritaikyti skirtingiems naudotojams. Pavyzdžiui, galinėje akinių dalyje yra specialus fiksatorius, kuris leidžia ištraukti galinę akinių dalį tiek, kiek mums reikės. Priekyje taip pat yra mygtukas, leidžiantis atlaisvinti visą priekinę dalį ir susireguliuoti labiausiai mums tinkantį atstumą nuo akių.
Akinių viršuje esantis ratukas užtikrina patogų tarpo tarp akių reguliavimą, todėl su šiais akiniais iš tikrųjų galime pasiekti ryškiausią vaizdą, kuris bus pritaikytas būtent mūsų regėjimui. Komplekte esančios ausinės patogiai įsijungia bei įsistato ir prisitvirtina galinės akinių dalies apačioje. Beje, į veiksmą žaidžiant dar labiau įtraukia tai, kad visas akinių korpusas, reaguojant į žaismą, vibruoja.
Naujieji „Sense“ valdikliai
Įvertinus bei apžvelgus pačius VR2 akinius, metas pereiti prie to, ko jau seniai norėjo bei laukė „PlayStation“ naudotojai, norintys žaisti VR žaidimus. Tai – visiškai nauji „Sense“ valdikliai. Su pirmąja „PlayStation VR“ iteracija žaidimams buvo skirti „Move“ valdikliai, kurie nėra itin pritaikyti
VR patirčiai, todėl daliai žaidimų tiko tik iš bėdos. Taigi, dabar visa tai – praeityje, nes naujieji „Sense“ valdikliai yra ne tik sumanaus dizaino, bet ir užtikrins geriausią VR žaidimų patirtį ne tik išgyvenant virtualius pasaulius, bet ir juos valdant. Pradedant nuo dizaino, pačius valdiklius gaubia platus, bet ne per didelis žiedas. Šie žiedai yra daugiafunkciai. Pirmiausiai, jie yra skirti pačių valdiklių pozicijos sekimui, nes juose yra plika akimi nematomos infraraudonųjų spindulių lemputės, kurias mato ir seka VR akinių kameros.
Kita žiedų funkcija – apsauginė, nes jei žaisdami VR žaidimą netyčia sudaužtume valdiklius tarpusavyje, šie žiedai apsaugotų nuo smūgių tiek mūsų rankas, tiek patį valdiklį. Lygiai taip pat, jei, netyčia, žaisdami žaidimą su valdikliu atsitrenktume į stalą, sieną ar kitą objektą. Taip pat prie pultelių yra ir specialus raištis, kuriuo galime apsijuosti savo riešą, tokiu atveju apsaugant valdiklį nuo kritimo, jei šis netyčia išsprūstų mums iš rankų.
Galiausiai, abejose rankose laikomi „Sense“ valdikliai pilnai atkartoja „PlayStation 5“ pultelio mygtukus – abi analoginės svirtys, mygtukai trikampis, kvadratas, iksas, nuliukas bei šoniniai L1, L2 bei R1, R2. Tiesa, „Sense“ valdikliuose mygtukai R1 ir L1 yra gana nepatogioje vietoje – valdiklio rankenėlės šone, o ten beveik visuomet atsiduria valdiklį laikantys pirštai, todėl šiuos mygtukus rizikuojame dažnai ir ne vietoje netyčia nuspausti, o žaidžiant dėl to gali kilti papildomų bėdų.
Kokie yra startiniai VR2 žaidimai?
Na, o dabar, įvertinus dizainą bei išorinius aspektus, metas pasitikti dramblį kambaryje – tai kuo gi išskirtinis „PlayStation VR2“ bei ar pateisina savo nemažą kainą ir keliamus didelius lūkesčius? Atsakyti į šį klausimą mums padeda šios konsolės gyvavimo pradžioje siūloma startinė žaidimų biblioteka, kuri, tenka pastebėti, tikrai gana plati.
Tą platumą lemia ir tai, kad dabar, kai išsiplėtė „PlayStation VR“ akinių techninės galimybės, konsolei „PlayStation“ galima perkelti bei pritaikyti ir jau anksčiau pasirodžiusius žaidimus, kurie buvo skirti kitiems VR įrenginiams. Tad tai – jau geras ženklas. „Sony“ konsolės turėtojai per trumpą laiką gaus nemažai dėmesio vertų VR žaidimų, tik dar labiau patobulintų ir atnaujintų. Vienas gerų pavyzdžių – žaidimas „Star Wars: Tales from the Galaxy‘s Edge“.
Be to, kad tai tikrai visai smagus bei vizualiai atnaujintas „Žvaigždžių karų“ visatos žaidimas, jame galime įvairiai naudoti randamus įrankius, pavyzdžiui, multifunkcinį instrumentą, leidžiantį atsukti varžtus ar išleisti elektros iškrovą arba „blasterį“, kuriuo atsišaudysime užpuolus priešams.
Neminint to, kad žaidimas veikia puikiai žaidžiant VR2 akiniais, pagrindine žvaigžde čia tampa „Sense“ valdikliai, nes turint omenyje jų formą bei mygtukų išdėstymą, dabar tikrai atrodo, kad rankose laikome „blasterį“ ir juo šaudome į priešus. Patį „blasterį“ netgi galima paimti abiem rankom, o tai ir panašūs maži veiksmai žaidime sukelia daug tikrumo bei padidina įsitraukimą.
Kalbant bendrai, pati žaidimų biblioteka, kuri žaidėjams bus pasiekiama jau „PlayStation VR2“ starto dieną yra labai kruopščiai atrinkta bei sumaniai sudaryta. Ypač svarbu paminėti tai, kad tinkamą ar dominantį žaidimą čia atras bet kokie žaidėjai. Vertinant tiek pagal patirtį su žaidimais apskritai, tiek pagal tai, kiek paties žaidėjo organizmas yra apskritai tolerantiškas VR pramogai.
Pavyzdžiui, jei žaidžiant su VR akiniais stovint ar judant erdvėje ima pykinti ar sunku taip žaisti ilgiau nei kelias minutes, yra nemažai žaidimų, kuriuos galima žaisti sėdint ir jie taip pat sumaniai išpildo VR galimybes. Vienas pavyzdžių – žaidimas „Moss 2“, kuris VR2 savininkams bus pasiekiamas atskirai arba kartu su pirmąja dalimi.
Čia valdome po pasakiško pasaulio puslapius bėgiojančią drąsią pelytę Quill, kuri mosikuoja kardu ir sprendžia įvairius galvosūkius. Taigi, „Moss“ yra puikus žaidimas tiek mažesniems žaidėjams, tiek ir tiems, kas nori pratintis prie VR aplinkos ar žaidimų, todėl tai tikrai labai geras atspirties taškas.
Galiausiai, pakalbėkime apie tai, kas yra didžiausias ir įspūdingiausios naujosios „PlayStation VR2“ žaidimų karūnos brangakmenis. Tikriausiai nesunku atspėti, kad tai – „Horizon Call of the Mountain“. Šis žaidimas, nors ir išleidimo dieną ir kainuosiantis pilną kainą, yra tai, apie ką „PlayStation“ žaidėjai svajodavo, kol asmeninių kompiuterių turėtojai mėgavosi „Half-Life: Alyx“.
Naujasis „Horizon Call of the Mountain“ yra tikrai įspūdingos grafikos, pasakoja visiškai naują, bet net labai įtraukiančią istoriją ir leidžia mums pirmą kartą, būnant virtualioje realybėje, akis į akį susidurti su įspūdingomis „Horizon“ mašinomis.
Čia šaudysime iš lanko naudodami abi savo rankas, galėsime pakelti bei sąveikauti su net menkiausiais pasaulyje randamais daiktais, o obuolius valgysime taip, kad burnoje ims kauptis seilės. Be visų kitų išskirtinumų, kuriuos neabejotinai aptarsime atskiroje šio žaidimo apžvalgoje, „Horizon Call of the Mountain“ galime daryti tai, ką sugalvojame.
Pavyzdžiui, pasiimti teptuką, dažų ir piešti ar rašyti ant uolos. Rodyti ženklus ar gestus kitiems veikėjams ir reaguoti į jų sakomus žodžius kūno kalba. Žodžiu, kol „PlayStation VR2“ nesiūlo mums pažaisti „Half-Life: Alyx“, įsijungę „Call of the Mountain“ tikrai galite išgyventi kažką identiško ar bent maksimaliai panašaus.
Pirminis verdiktas
Taigi, ką mes turime sudėjus viską į krūvą? Jei kalbėti apibendrintai, turime itin patogų, lengvai įjungiamą bei puikius valdiklius siūlantį VR įrenginį, kuris jau dabar gali pasigirti ir visai solidžia žaidimų baze.
Kita vertus, jei norime žaidimų, kurie išnaudotų absoliučiai visas įrenginio galimybes, turime tiesiog pasikliauti „Sony“ bei kitais kūrėjais ir tikėtis, kad jie šiuos žaidimus bėgant metams išleis. O kol kas – tai vienas geriausių VR įrenginių, kuris konsolių turėtojams yra apskritai vienintelis būdas kokybiškai išbandyti VR pramogą bei kartu su ja gauti dėmesio vertus žaidimus.
Ar šis įrenginys yra vertas savo tikrai nemažos kainos? Tai klausimas, į kurį galite atsakyti žvelgdami per šią prizmę: jei mėgstate VR nuotykius, nesate jautrūs bei jums nesvaigsta galva, tuomet „PlayStation VR2“ yra labai geras pirkinys, kuris turėtų tapti ir investicija į ateitį, kai bus išleisti dar labiau technologiją išnaudojantys žaidimai. Kita vertus, jei žaidžiant VR žaidimus jus lengvai pykina, jų ilgai žaisti negalite arba mėgstate tik labai ramius šios technologijos žaidimus, šis įrenginys neturėtų tapti jūsų būtinybe. Na, o abejojantiems geriausia išbandyti „PlayStation VR2“ patiems, nes tokie įrenginiai nepasirodo kasdien.
Virtualios realybės įrenginys „PlayStation VR2“ prekyboje oficialiai pasirodys šių metų vasario 22 d. ir bus skirtas tik žaidimų konsolei „PlayStation 5“. Įrenginį išankstinei apžvalgai suteikė jo leidėjas.
