Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Plūduriuojančios saulės baterijos galėtų visiškai aprūpinti energija tūkstančius miestų

Plūduriuojantys saulės kolektoriai gali ne tik aprūpinti energija ištisas bendruomenes, bet ir sutaupyti daug vandens.
Plūduriuojančios saulės baterijos
Plūduriuojančios saulės baterijos / 123RF.com nuotr.

Remiantis naujais tyrimais, tūkstančiai miestų visame pasaulyje galėtų visiškai apsirūpinti elektros energija, naudodami saulės baterijas, plūduriuojančias vandens rezervuaruose. Tai gana paprastas būdas vietoje gaminti atsinaujinančią energiją ir kartu taupyti vandenį, rašo „The Verge“.

Virš vandens pakibusios saulės baterijos, vadinamos plūduriuojančios saulės baterijos, veikia panašiai kaip ir ant sausumos. Plokštės yra ant plausto, o ne ant automobilių stovėjimo aikštelių, stogų ar kitų įžemintų vietų. Tačiau jos dar nėra įdiegtos daugelyje pasaulio vietų ir 2020 m. pagamino tik tiek elektros energijos, kiek mažiau nei 1 proc. ant žemės esančių saulės elektrinių.

Dabar žurnale „Nature Sustainability“ paskelbtame naujame tyrime parodyta, kiek daug miestai galėtų gauti iš šios technologijos.

Mokslininkai nustatė, kad 6256 miestai 124 šalyse teoriškai galėtų patenkinti visą elektros energijos poreikį iš saulės baterijų, įrengtų ant netoliese esančių vandens telkinių. Jiems tereikėtų plūduriuojančiomis saulės baterijomis padengti apie 30 proc. vandens paviršiaus.

Tyrėjai, naudodamiesi įvairiomis duomenų bazėmis, išanalizavo 114 555 rezervuarus visame pasaulyje ir, remdamiesi realiais klimato duomenimis, sumodeliavo galimą elektros energijos gamybą.

Kadangi visi šie plūduriuojantys tinklai užstotų pakankamai saulės šviesos, kad sumažėtų garavimas, tyrėjai taip pat numatė, kad bus sutaupyta daug vandens. Apskritai saulės kolektorių „skydai“ leistų sutaupyti tiek vandens, kiek jo per metus sunaudoja 300 milijonų žmonių. Tai būtų nepaprastai naudinga, nes dėl klimato kaitos paaštrėjusios sausros alina rezervuarus.

Be abejo, kūrėjai vis tiek turės įvertinti kiekvieną telkinį, kad apribotų bet kokį neigiamą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, per didelę vandens telkinio dalį uždengus saulės baterijomis, vandenyje gali sumažėti deguonies, o tai gali pakenkti žuvims. Tyrime pažymima, kad mažiau žalos gali padaryti ne natūralūs vandens telkiniai, o dirbtiniai rezervuarai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?