Naujas tyrimas rodo, kad jeigu Devintoji planeta iš tiesų egzistuoja, ji tikriausiai bus aptikta per maždaug dešimt metų.
Prieš tris metus „Caltech“ astronomai Konstantinas Batyginas ir Mike'as Brownas įvertino, kad hipotetinė Devintoji planeta — dar žinoma, kaip Planeta X, Penktoji Didžioji planeta ar Kita Planeta — tikriausiai yra dešimteriopai masyvesnė už Žemę ir apie Saulę skrieja už vidutiniškai 600 astronominių vienetų (1 astronominis vienetas, a.v. – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės, ~150 mln. km).
Bet naujame, nuodugnesniame ir ilgesniame recenziniame straipsnyje, Batyginas, Brownas ir dar du tyrėjai nustatė, kad slapukė planeta yra tikriausiai mažesnė ir skrieja ne taip toli.
Tiesioginiai stebėjimai ir kompiuteriniai modeliai rodo, kad maksimali Devintosios Planetos masė yra 5 Žemės masė. Mokslininkų skaičiavimais, labiausiai tikėtinos charakteristikos yra 5 Žemės masės ir 400 – 500 a.v. atstumas.
O tai reiškia, kad Devintąją Planetą pastebėti gali būti lengviau, nei manyta.
„Gal tai skamba keistai, bet šviesumo padidėjimas dėl mažesnio heliocentrinio atstumo su kaupu atsveria dėl mažesnio fizinio skersmens sumažėjusį šviesumą, o tai reiškia, kad Devintoji Planeta gali būti lengviau aptinkama įprastiniais optiniais stebėjimais, nei manyta anksčiau, , – straipsnyje rašo Batyginas su kolegomis. Tyrimas paskelbtas internete žurnale Physics Reports. Nemokamai jį perskaityti galima internetiniame išankstinių publikacijų portale arXiv.org.
Iš tiesų, Panoraminio stebėjimo teleskopo ir spartaus atsako sistemos (Panoramic Survey Telescope and Rapid Response System – Pan-STARRS) projektas Havajuose iš esmės galėtų Devintąją Planetą aptikti nors dabar. Ir net jei hipotetnis objektas yra įvertinimo blankiojoje ir tolimojoje pusėje, jį vis viena turėtų būti galima aptikti Didžiuoju sinoptiniu tyrimų teleskopu (Large Synoptic Survey Telescope), turinčiu pradėti veikti Čilėje kito dešimtmečio pradžioje, sakė tyrėjai.
„Taigi, Devintoji Planeta — jeigu ji iš tiesų egzistuoja, kaip čia apibūdinta — tikėtina, bus atrasta per artimiausius dešimt metų“, – rašoma straipsnyje.
Naujojoje publikacijoje taip pat apibendrinami Devintosios Planetos egzistavimą patvirtinantys duomenys, kur esami stebėjimai suskirstomi į keurias pagrindines linijas. Visos keturios siejamos su mažų transneptūninių objektų orbitų ypatumais.
Tokius ypatumus geriausiai paaiškina tolimas, masyvus „trikdiklis“, kurio gravitacija suginė šiuos objektus į dabartines jų orbitas, pažymi tyrėjai. Šio efekto stiprumas priklauso nuo trikdiklio masės ir jo atstumo iki žvaigždės. Tad, mažesnė nei manyta Devintoji Planeta turėtų skrieti arčiau Saulės, kad darytų tokį poveikį.
„Nors šioje analizėje apie Devintosios Planetos egzistavimą tiesiogiai neužsimenama, ji rodo šios hipotezės pagrindimo tvirtumą“, – pranešime sakė Brownas.
Šis pagrindas iš tiesų itin tvirtas, antrino Batyginas. Pernai rudenį kalbėdamas su Space.com, šios planetos egzistavimo tikimybę jis įvertino „virš 90 procentų“. Kitas svarbus Devintosios Planetos medžiotojas, Scottas Sheppardas iš Carnegie mokslo instituto, irgi panašiai entuziastingas, ir vertina aptikimo šansą 80 – 90 procentų.
Kur baigiasi Saulės sistema
Gali atrodyti keista, kad Saulės sistemoje taip ilgai gali slėptis gerokai už Žemę didesnis objektas. Bet Devintosios Planetos apylinkės – itin toli. Palyginimui, Plutonas apie Saulę skrieja vos už 39,5 a.v. Taigi Devintoji Planeta tikriausiai bus labai blanki, o jos orbitos ilgis – milžiniškas, tad astronomams reikia peržiūrėti išties astronominio dydžio paieškų lauką.
„Tokių blankių objektų aptikimui reikiamu gyli apžiūrėjome dar tik labai mažą dangaus dalį“, – Sheppard praėjusį rudenį Space.com sakė Sheppardas. „Išorinėje Saulės sistemoje labai lengva paslėpti net labai didelius objektus.“
