Anot jų, dėl šios sparčios metamorfozės iki 2050 metų daugiau nei trijų ketvirčių pasaulio miestų klimato sistemos bus pertvarkytos. Tačiau daugiausia susirūpinimo kelia 20 proc. miestų, kuriuose sąlygos taps tokios, kokių iki šiol nėra buvę jokiame pasaulio mieste, rašo „Science Alert“.
Tiesą sakant, tai jau net nebe pirmas kartas, kai mokslininkai numato, kad visai netrukus mūsų klimatas pasikeis į visiškai neatpažįstamą.
Vos prieš kelis mėnesius buvo publikuotas tyrimas, prognozavęs, kad iki 2080 metų Šiaurės Amerikos miestuose klimatas bus toks, koks labiau būdingas vietovėms, esančioms maždaug už 800 kilometrų nuo dabartinės tų miestų pozicijos – vertinant bendrai, klimatas ten bus gerokai šiltesnis ir drėgnesnis, tarsi visi JAV miestai persikeltų į pietinį valstybės pasienį ar net Meksiką.
Tačiau naujojo tyrimo autoriai, taikydami labai panašius metodus, žengė kur kas didesnį žingsnį pirmyn.
Ciuricho Nacionalinio technologijų instituto (ETH Zurich) mokslininkai iš Crowtherio laboratorijos pirmą kartą vizualizavo, kaip klimato permainos paveiks miestus globaliu lygmeniu ir prognozavo, kaip vos per 3 dešimtmečius pasikeis sąlygos 520 didžiausių pasaulio miestų.
Vizualizacijos pagrindu tapo jau publikuoti Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitos duomenys. Tiksliau, duomenų rinkinys „Representative Common Pathway 4.5“ (RCP 4,5), paprastai vertinamas kaip optimistinis, pats patraukliausias scenarijus, pagal kurį anglies dvideginio emisijos aukščiausią savo tašką pasieks amžiaus viduryje ir vėliau pradės mažėti.
„Tai yra stabilizacijos scenarijus, reiškiantis, kad tikimasi iki 2100 metų pasiekti spinduliuotės pusiausvyrą ir numatoma, kad bus sukurtos naujos technologijos bei strategijos, kurių tikslas yra šiltnamio dujų emisijų mažinimas“, – savo darbo aprašyme nurodo mokslininkai.
„Taikant šį optimistinį klimato kaitos scenarijų mes pateikiame konservatyvius klimato sąlygų vertinimus, kurie veikiausiai taps realybe net tuo atveju, jei imsimės reikšmingų klimato kaitos stabdymo veiksmų“, – pridūrė jie.
Net ir įsivaizduojant, kad pasaulio valstybės nedelsiant imsis efektyvių veiksmų, klimato kaita kurį laiką nesustos. O miestų sąlygų analogija – kokį miestą labiau primins kiekvienas dabarties miestas – gniaužia kvapą.
Anot mokslininkų, 2050 metais Londone sąlygos bus panašesnės į šiandienos Barseloną, Sietlas labiau primins San Fransiską, o Stokholme galėsime jaustis kaip Budapešte.
Kanbera taps naujuoju Paryžiumi, Reikjavikas Islandijoje – Velingtonu Naujojoje Zelandijoje. O su ateities Vilniaus klimato sąlygomis šiandien galėtumėte susipažinti apsilankę Prištinoje, Kosove.
Akivaizdu, jog daugeliu atveju permainos reikš, kad bus gerokai šilčiau ir drėgniau. Ypač – šiauriniame pusrutulyje. Nors apskritai visas pasaulis pasislinks link subtropinių klimato sąlygų.
„Pavyzdžiui, Europoje šiltesnės bus ir vasaros, ir žiemos, o vidutinė temperatūra atitinkamai pakils 3,5 ir 4,7 laipsnio. Tai bus ekvivalentiška miesto persikėlimui maždaug tūkstančiu kilometrų į pietus, link subtropikų“, – aiškino mokslininkai.
Interaktyvus įrankis, parodantis, kokia ateitis laukia mūsų miestų, yra šioje interneto svetainėje.
Anot mokslininkų, iš 520 analizuotų miestų 77 proc. patirs tokį „pribloškiantį klimato sąlygų pokytį“ iki 2050 metų, kad gyvenimas juose bus panašesnis į dabartinį gyvenimą jų miestuose-analoguose.
Bet tai dar ne viskas. Toli gražu ne kiekvieno miesto ateitį galima nusakyti nurodant miestą-analogą. Analizė rodo, kad net 22 proc. dabarties miestų ateityje gyvens tokiomis sąlygomis, kokių šiandienos pasaulyje net nėra.
„Tai reiškia tokius naujus politinius iššūkius ir tokius infrastruktūros iššūkius, kokių iki šiol dar nesame turėję. Esame tam visiškai nepasiruošę“, – sakė tyrimo vadovas, ekologas Tomas Crowtheris.
O tai yra iš tiesų niūri prognozė. Apie ją net galvoti sunku. Bet reikia.
Anot mokslininkų, visas jų modeliavimo tikslas – tai nutiesti tiltą per „suvokimo prarają“: prarają, tvyrančią tarp mokslinio ir viešojo suvokimo apie klimato kaitą.
Vienas iš būdų tai padaryti – padėti žmonėms suprasti, kas vyksta su planeta šioje klimato krizėje, pateikiant jiems pavyzdžius, kuriuos galima susieti su jų patirtimis realiame pasaulyje.
Ir tikimasi, kad žmonėms įgijus supratimą, kokia iš tiesų ateitis jų laukia, bus imtasi reikšmingų veiksmų kovai su šiomis pavojingomis permainomis.
„Istorija mums ne kartą parodė, kad vien duomenys ir faktai neskatina žmonių keisti savo įsitikinimus ar imtis veiksmų. Vis daugiau mokslinių tyrimų demonstruoja, kad vizualizacija – gebėjimas mintyse sukurti problemos atvaizdą – yra pats efektyviausias būdas motyvuoti elgsenos pokyčius“, – teigė tyrimo vadovas.
Visą tyrimo ataskaitą galima rasti leidinyje „PLOS One“.