Jos iš tiesų velniška žinia yra apie tai, kad Dievas Tėvas, Jėzus ir Šventoji dvasia yra „negyva našta“, teigia laišką iššifravusieji mokslininkai.
Laiško autorė yra 31 metų sesuo Maria Crocifissa della Concezione, gyvenusi Sicilijos Palma di Montekjaro vienuolyne. 1676 metais ji buvo rasta gulinti ant savo celės grindų. Anot istorinių įrašų, visas jos veidas buvo rašaluotas, o rankoje ji laikė raštelį, prikeverzotą nesuprantamų ženklų ir raidžių. Panašu, kad sesuo Marija teisinosi, jog laišką jos rankomis parašė velnias, norėdamas ją nuo Dievo nukreipti prie velnio.
Vos iš 14 eilučių suveltų archajiškų simbolių sudarytas laiškas kelis šimtmečius visiškai nepasidavė jokiems bandymams suprasti, kokia yra šių rašmenų reikšmė.
Tačiau dabar Sicilijos Ludum mokslo muziejaus mokslininkai tvirtina, kad sugebėjo įminti paslaptį pasinaudoję programine kodų iššifravimo įranga. Norėdami daugiau sužinoti apie kontekstą, jie taip pat vertino istorinius įrašus apie vienuolę bei jos gyvenimą.
„Dirbdami su istoriniu iššifravimu negalite ignoruoti rašytojo psichologinio profilio. Turime kaip įmanoma daugiau sužinoti apie šią vienuolę“, – sakė Ludum muziejaus direktorius Daniele'is Abate'as.
Anot istorinių dokumentų, Isabella Tomasi, kuriai vėliau suteiktas sesers Marijos Crocifissa della Concezione (iš jos giminės kilo ir garsus italų rašytojas Giuseppe Tomasi di Lampedusa) vardas, į benediktinų vienuolyną pateko būdama 15 metų.
„Panašu, kad laiškas parašytas stenografuojant. Svarstėme, kad sesuo Marija susikūrė naują žodyną, naudodama senovinius, jai galbūt pažįstamus raidynus“, – pasakojo D.Abate'as.
Norėdami gauti atsakymus, mokslininkai visų pirma patikrino savo naudotą programinę įrangą su kai kuriais standartiniais įvairių kalbų stenografavimo simboliais. Jie nustatė, kad vienuolės laiške buvo įvairių žodžių, sudarytų iš graikiško, lotynų, arabų raidynų bei runų.
„Analizavome, kaip laiške kartojosi skiemenys ir grafizmai (arba simboliais atvaizduotos mintys), taip norėdami išsiaiškinti, kur yra balsiai, ir galų gale turėjome įmantrų iššifravimo algoritmą“, – apie darbo procesą aiškino D.Abate'as.
Jis teigė, kad nei pats, nei jo kolegos neturėjo didelių lūkesčių iš savo tyrimo.
„Manėme, kad gal gausime vieną kitą prasmę turintį žodį. Tačiau vienuolė gerai išmanė kalbas, o žinutė buvo kur kas pilnesnė, nei tikėjomės“, – džiūgavo muziejaus vadovas.
Ganėtinai padrikas ir ne iki galo suprantamas laiškas ne tik išvadino Šventąją trejybę „negyva našta“, bet ir teigė, kad „Dievas mano, kad gali išlaisvinti mirtinguosius... Ši sistema neveikia niekam... Galbūt dabar Stiga yra užtikrinta“.
Graikų ir romėnų mitologijos Stiksas yra upė, skirianti gyvųjų pasaulį nuo anapusinio, o Stiga – šios upės deivė.
D.Abate'as sakė, jog iš laiško galima būtų spręsti, jog sesuo Marija sirgo šizofrenija ar bipoliniu sutrikimu. „Sergant šiomis ligomis dažnai sutinkamas velnio atvaizdas. Iš istorinių įrašų sužinojome, kad ji kasnakt klykdavo ir kovodavo su velniais“, – sakė D.Abate'as.
Anų laikų bažnyčia šį laišką įvertino kaip jos kovų su „nesuskaičiuojamomis piktosiomis dvasiomis“ atomazgą, kaip kad apie šį įvykį metraščiuose rašė vienuolyno abatė Maria Serafica.
Kaip netrukus po paslaptingojo laiško sukūrimo metraščiuose rašė abatė, velnias privertė seserį Mariją (kuri vėliau buvo palaiminta) pasirašyti laišką. Ji didvyriškai priešinosi velnio reikalavimams, parašydama „Ohimé“ (liet. „ak, aš“) – tai yra vienintelis neužšifruotas žodis laiške.
Šio tyrimo rezultatai recenzuojamuose leidiniuose publikuoti nebuvo.
