Kai tyrėjai pragręžė ledą apie 900 metrų, vaizdo kamera užfiksavo riedulį jūros dugne. Nors ten buvo visiška tamsa, vandens temperatūra siekė -2,2 °C ir tai buvo 260 km nuo atviro vandenyno, tą riedulį dengė gyvūnai.
Gyviai savo išvaizda buvo panašūs į kempines, nors gali būti, kad kai kurios jų rūšys gali būti dar neatrastos. Ir nors praeityje vykusiose ekspedicijose tokioje aplinkoje buvo rasta mažų mobilių gyvūnų, tokių kaip krilis, žuvys, kirminai ir medūzos, ieškodamos maisto, šios būtybės gali judėti iš vienos vietos į kitą.
Priešingai, kempinę primenantys gyvūnai, atrodo, visą laiką lieka ant riedulio ir minta tomis dalelėmis ar mažais organizmais, kuriuos atneša srovė. Svarbu tai, kad mokslininkai, remdamiesi vandens srovėmis regione, apskaičiavo, kad uola yra iki 1500 km prieš srovę nuo artimiausio fotosintezės šaltinio.
Manoma, kad būtybės gali maitintis tirpstančiame ledyne esančiomis maistinėmis medžiagomis arba iš metano prasiskverbiančiomis cheminėmis medžiagomis, tačiau norint nustatyti, ar taip yra, reikės tolesnių tyrimų. Atsižvelgiant į tai, kaip sunku bus gauti tikrus biologinius mėginius, paslaptis dar kurį laiką gali būti neatskleista.
„Mūsų atradimas kelia daugiau klausimų, nei atsakymų“, – sako pagrindinis tyrimo autorius dr. Huwas Griffithsas.
„Kaip jie ten pateko? Kuo jie maitinasi? Kiek laiko jie ten buvo? Kaip dažnai šie rieduliai yra padengti gyvybe? Ar tai tos pačios rūšys, kurias mes matome už ledyno šelfo, ar tai naujos rūšys? Ir kas nutiktų šioms bendruomenėms, jei ledyno šelfas sugriūtų?“
Tyrimas neseniai paskelbtas žurnale „Frontiers in Marine Science“.
