„Dieną, kai įvyko avarija, nieko nežinojome. Beveik visą savaitę nežinojom, deginomės prieš saulę kaime, lauke buvom. Po to kažkas pradėjo pasakoti iš lūpų į lūpas, užsienio žiniasklaida sujudo, kad sprogo Černobylio elektrinė“, – paniręs į prisiminimus pasakojo Vytautas.
Ne paslaptis, kad sovietai kaip įmanydami stengėsi slėpti tikrąjį nelaimės mastą. Iki šiol tiksliai nežinoma, kiek žmonių aukų pareikalavo Černobylio avarija, tačiau tuometinė valdžia tvirtino, kad mirtina radiacijos dozė pražudė vos kelias dešimtis žmonių.
Mane pakvietė praėjus 3 metams po avarijos.
„Kad kažkas kažkur susprogo – nieks dėmesio nekreipė. Nieks nieko ir nesakė, kad kažką reikia daryti. Tik sovietinė valdžia pradėjo imti [žmones] į Černobylį iš karto. Mane pakvietė praėjus 3 metams po avarijos“, – sava istorija dalijosi vyras.
