Lietuvos rodiklis šių šalių kontekste – vienas geriausių, tačiau siekiant tolygaus specialistų pasiskirstymo, vis dar laukia ilgas pokyčių kelias. Juo eiti skatina Lietuvoje įsteigta mentorystės programa „Women Go Tech“, padedanti moterims atrasti technologijas. Bendradarbiaudama su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, „Women Go Tech“ geriausių sprendimų ieško drauge su kitomis Baltijos bei Šiaurės šalimis.
„Ateities prognozės aiškiai rodo, kad darbo rinkai didelės įtakos turės skaitmenizacija. Įvairių technologijų sričių specialistų paklausa auga, o Šiaurės šalyse vis dar per mažai moterų renkasi studijuoti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką. Nors mergaitėms mokykloje šie dalykai sekasi. To pasekmė – moterys turi mažesnes galimybes užimti naujas šiose srityse atsirandančias darbo pozicijas,“ – sako Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovė Helén Nilsson.
Programos „Women Go Tech“ organizatoriai pastaruosius porą metų vykdo seminarus drauge su verslo, nevyriausybinių organizacijų, švietimo institucijų atstovais iš skirtingų Baltijos ir Šiaurės šalių. Pasak „Women Go Tech“ valdybos narės Jarūnės Preikšaitės, jų metu aptariamos strategijos, galinčios padėti keisti situaciją bei paskatinti moteris dažniau rinktis technologijas.
„Esame pratę manyti, kad Skandinavijos šalių rodikliai daugeliu atvejų lenkia lietuviškuosius, ypatingai – lygybės kontekste. Visgi statistika rodo, kad moterų trūkumo technologijų srityje problema Šiaurės šalyse netgi gajesnė – ten, „Eurostat“ 2019 metų duomenimis, technologijų srityje dirbo nuo 16 iki 21 proc. moterų, kai tuo tarpu Lietuvoje – 24 proc.“ – pastebi Jarūnė Preikšaitė. – Taigi, diskutuodami su kitų šalių atstovais ne tik ieškome gerųjų praktikų, tačiau ir kviečiame bendradarbiauti, kartu ieškoti sprendimų. Jie bus aktualūs visoms šalims.“
Programa dalijasi keliomis idėjomis, gimusiomis po Danijoje, Islandijoje, Estijoje ir Latvijoje, Švedijoje ir Suomijoje vykusių susitikimų.
Skatinti mergaičių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais ankstyvame amžiuje. Islandijos specialistai yra pastebėję, jog vyresnėse klasėse tikslieji mokslai moksleiviams tampa mažiau įdomūs, tad, kaip sakoma ,„Lenk medį, kol jaunas“. Jaunesnio amžiaus moksleivius galima lengvai sudominti technologijomis. Pavyzdžiui, technologijų entuziastė Linda Lukas rašo knygas apie programavimą vaikams. Pagrindinė šių knygų herojė moko mąstyti „kaip aš galiu išspręsti šią problemą?“
Kita medalio pusė – ugdymo programas kuria žmonės, nedirbę technologijų sektoriuje ar neturintys technologinio išsilavinimo. Dėl šios priežasties Islandijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerija išleido rekomendaciją į tiksliųjų mokslų ugdymo programų kūrimą įtraukti kuo įvairesnių sričių žmones.
Parodyti karjeros įvairovę technologijų srityje. Vos į dvi raides – „IT“ – telpa daugybė specialybių, reikalaujančių skirtingų gebėjimų ir asmeninių savybių. Estijoje ir Latvijoje vykusių seminarų metu sutarta, jog visuomenei trūksta žinių apie technologijų sektorių. Todėl reikia reikia daugiau kalbėti ir viešinti tokios krypties karjerą, minėti geruosius pavyzdžius, sėkmės istorijas. Būsimos specialybės ieškantys jaunuoliai turi suvokti, ką jie studijuos, kokios yra informacinių technologijų sritys.
Lyčių lygybė darbo aplinkoje. Danijoje vykusių diskusijų, kuriose dalyvavo ir Lietuvos ambasadorė Danijai bei Islandijai Gintė Damušis, metu gimė pasiūlymas kiekvienoje darbovietėje turėti darbuotoją, atsakingą už įvairovės skatinimą (angl. diversity champion). Šis žmogus turėtų kurti saugią aplinką, kurioje žmonės gali dalintis, klausti rūpimų klausimų. Tai būtų žmogus, į kurį kiekvienas bendradarbis galėtų kreiptis, gauti patarimą, jei iškiltų klausimų dėl lyčių lygybės toje organizacijoje.
Atsisakyti išankstinio nusistatymo priimant darbuotojus į darbą. Įmonėms reikėtų kuo labiau atsisakyti išankstinio nusistatymo lyties atžvilgiu ieškant naujo darbuotojo. Neretai atrankų specialistai nenujaučia turintys tam tikrų šališkų nuostatų, tai yra „vidinis nusistatymas“. Tačiau technologijos leidžia atrankų specialistams įvertinti atliktą bandomąją užduotį net nežinant kandidato lyties, vardo, rasės. Taigi, šiuos faktus būtų galima atskleisti tik antrame, trečiame atrankos etape.
Taikyti organizacijoje „atvirkščios mentorystės“ idėją. Vis labiau populiarėja atvirkščios mentorystės (angl. reverse mentoring) idėja, kuomet jaunesnis darbuotojas dalinasi savo žiniomis ir įgūdžiais su labiau patyrusiu darbuotoju. Šis būdas ne tik atveria puikias galimybes atrasti naujus, įkvepiančius pavyzdžius, bet ir padeda vyresniems kolegoms susipažinti su naujovėmis, tendencijomis ar naujais įgūdžiais, mažina kartų atskirtį, padeda susipažinti darbuotojams, dirbantiems skirtingose pozicijose, tuo pačiu – geriau pažinti technologijų sektoriaus galimybes.
Uždirbamų atlyginimų skaidrumas ir vienodumas. Ar žinote, kiek uždirba tokias pat atsakomybes turintis kolega? Dalis įmonių vis dar įpareigoja savo darbuotojus neatskleisti kolegoms savo uždirbamo atlyginimo, tačiau šioje srityje turėtų įsigalėti visiškas skaidrumas. Manoma, kad atlyginimų skaidrumas gali žymiai sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp lyčių (Lietuvoje šiuo metu jis vis dar yra didesnis nei 16 proc.). Beje, Islandija, yra pirmoji šalis, įstatymu uždraudusi moterims mokėti mažesnį atlyginimą, nei tokiose pat pareigose dirbantiems vyrams. Pastebėti šią problemą gali padėti statistika, tačiau jokie įstatymai nepadės, jei pačios įmonės vadovai nesuvoks, kodėl vienodas užmokestis yra svarbu.
Sektinų pavyzdžių iškėlimas. Skaitydamos ar girdėdamos apie daug pasiekusias moteris lyderes, merginos drąsiau seka jų pėdomis. Šią misiją Lietuvoje taip pat įgyvendina ir „Women Go Tech“ programa, vienijanti didžiulę bendruomenę technologijų srities specialistų bei karjeros technologijų sektoriuje siekiančių moterų.
