Rugpjūtį Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su kolegomis iš Gdansko technikos universiteto ir jų studentų grupele leidosi į kelionę Arktyje.
Daliai Lietuvos mokslininkų ši kelionė buvo jau šešta ar septinta.
Lietuviai pasaulio mokslininkų dėmesio sulaukė, kai pirmieji nustatė, kad ties Eidembreen yra ne ežeras, kaip ilgą laiką galvota, o lagūna. Į tai Klaipėdos mokslininkai dėmesį atkreipė dar 2021-aisiais.
Lagūna – tai negili įlanka, kurią nuo gilesnės jūros skiria nerija, rifas ar atolas. Lagūnos vanduo dėl siauro sąsiaurio, jungiančio su jūra, ne toks druskingas, skiriasi jo bioįvairovė.
Teigiama, kad ši lagūna Špicbergeno salos centrinėje dalyje tarp Eidembuktos įlankos ir Eidembreen ledyno susiformavo per pastaruosius 80 metų.
Suprasti akimirksniu
- Špicbergenas – sala, didžiausia ir vienintelė gyvenama sala Svalbardo salyne, administruojamame Norvegijos.
- Špicbergene gyvena 2753 gyventojai (2009 metų duomenimis).
- Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesoriui habil. dr. Sergejui Oleninui skirta Baltijos jūros premija.
- Nuo 1989-ųjų Suomijoje gyvuojantis Baltijos jūros fondas („Östersjöfonden“) premijomis skatina asmenis ar organizacijas, savo darbais prisidedančius prie Baltijos jūros ekologinių problemų tyrimo ir sprendimo.
Nuo Arkties vandenyno lagūną skiria siaura smėlio juosta. Iš vienos pusės ją supa ledynas, iš kitos – tundra, kalvos, pelkės. Su vandenynu lagūną jungia siaura protaka.
Nuo 1976-ųjų palydovo fiksuojami duomenys rodo, kad lagūnos plotas dėl tirpstančio ledyno smarkiai didėja.
