Antrąją pokalbio su VU prof. P.Šinkūnu dalį pradėkime nuo neįprasto klausimo — žvelgdamas į tolį matote šių dienų vaizdą, ar vaizduotė iškart atkuria buvusį kraštovaizdį?
„Man jau yra atsiradęs toks profesinis sindromas, dėl kurio kartais negaliu priimti dabartinio vaizdo taip poetiškai, kaip tie žmonės, kurie visai negalvoja apie tai, kaip visa tai atsirado. Aš žiūriu ir galvoju, kaip visa tai susiformavo ir jeigu matau ledyno kažkokius sustumtus ar suklostytus kalnus, iškart pradedu įsivaizduoti, iš kurios pusės tas ledynas slinko, kur buvo jo pakraštys arba koks galėjo būti vandens srautas nuo ledyno, kuris, pvz., išplovė klonį“, — pasakojo jis.
