Naujasis žaidimas tęsia ne pagrindinę, o vadinamą „spin-off“ seriją „Pokémon Mystery Dungeon“, kurią kuria studija „Spike Chunsoft“. Tiksliau, netęsia, o naujam gyvenimui „Switch“ konsolėje prikelia patį pirmąjį šios linijos darbą „Blue Rescue Team and Red Rescue Team“, pasirodžiusį dar 2005-aisiais „Nintendo Game Boy Advance“ ir DS įrenginiuose.
Pirmiausia gera žinia – šį „Pokémon“ žaidimą galima rekomenduoti patiems mažiausiems žaidėjams, nepaisant to, kad jam skirtas 7+ PEGI reitingas dėl pokemonų kovų (ankstesni šios serijos žaidimai turėjo 3+ reitingą). Viskas jame pateikta pakankamai nesudėtingai, kad galėtų susigaudyti pirmą kartą su šia serija susiduriantys žmonės. Kartu tai reiškia, kad labiau patyrusiems žaidėjams ko gero bus nelabai įdomu ir pernelyg paprasta žaisti. Nebent tikrai norisi ne kaip visad nešiotis savo sugautus padarus kamuoliukuose ir mesti juos į tarpusavio kovas, o pačiam tapti vienu iš jų.
Viskas prasideda gan keistai: žaidėjo prašoma atsakyti į įvairius „asmenybės testo“ klausimus, pagal kuriuos parenkamas atseit labiausiai jūsų tapatybę atitinkantis personažas. Man paskirtas nelabai patiko, bet laimei jo nebūtina rinktis ir galima pasikeisti į bet kurį kitą iš šešiolikos galimų. Kadangi mėgstu vėžlius, pasirinkau Squirtle, o į siūlomo porininko gretas pasiėmiau mielą dinozauriuką Charmander. Vandens ir ugnies galių derinys turėtų būti neblogas. Šie du draugai kažkodėl užsideda ant kaklo po skarelę ir leidžiasi į nuotykius gelbėti kitų pokemonų.
„Mystery Dungeon“ per daug nesigilinama į istoriją ir siužetą, tik vis po truputį atskleidžiama paslaptis kaip pagrindinis herojus iš žmogaus virto pokemonu. Kartais, rodos, netgi savo pasirinkimais galima turėti įtakos tolesniam pasakojimui. Bet bendras kontekstas, kodėl čia viskas vyksta ir kam reikia gelbėti pokemonus, nedetalizuojamas – tiesiog pasakojama, kad kažkodėl vyksta įvairios negandos, o tau tenka eiti ir daryti kas priklauso.
Didžiąją žaidimo veiksmo dalį sudaro klajojimas po požemius, kuriuose turime išgelbėti kokį nors pokemoną, kartais kartu paklaidžioti pasiimant jo draugą ar pristatant kokį daiktą. Požemiai padalinti į laukelius, kurių atvaizdavimą galima įjungti ar išjungti, o pokemonų judėjimas ir kovos veiksmai priklauso nuo šių laukelių. Labai praverčia galimybė vaikščioti po požemius automatiškai, sustojant tik tada kai sutinkamas priešas. Yra būdų ir dar labiau paspartinti veiksmą, matyt, siekiant sumažinti galimą nuobodulio lygį labiau patyrusiems žaidėjams. Tiesa, reikia nuolat stebėti savo herojaus „sotumą“, kuris mažėja su kiekvienu judesiu ir laiku jį pamaitinti įvairiais rastais dalykais.
Kovos požemiuose vyksta panašiai kaip kituose „Pokémon“ žaidimuose, tiek kad čia kovoja patys monstriukai, o ne jų meistrai. Veikėjai turi artimas ir tolimas atakas, kai kurios jų skirstomos pagal magiškas galias ir poveikį tam tikriems priešams. Žaidžiant vis atsiranda naujų veiksmų, kuriuos galima išmokti ir naudoti vietoje dabartinių, taip pat galima jungti kelias atakas į vieną bendrą. Šios kovos išlieka bene detaliausia žaidimo dalimi, į kurią galima išties pasigilinti ir praleisti nemažai laiko ieškant efektyviausių atakų ir geriausių kombinacijų.
Tarp požemių herojai leidžia laiką miestelyje, kuriame, kaip įprasta RPG žaidimams, yra įvairias paslaugas siūlančių veikėjų. Čia galima palikti saugoti savo pinigus ir daiktus (kitaip jie dingtų žuvus požemiuose), įsigyti įvairių dalykų, keisti naudojamų atakų kombinacijas, pasipraktikuoti dojo mokykloje. Be to, yra ir kelios kitos vietovės: pašte galima susirinkti gelbėjimo užsakymų, stovyklavietėje persižiūrėti ir pasirinkti į komandą priimtus naujus pokemonus.
Daugiausia darbo kūrėjams, be abejo, teko iš naujo perpaišant aplinkas. Vietoje pikseliuotų DS ar tuo labiau „Game Boy Advance“ vaizdelių dabar turime tarsi ranka pieštus stilizuotus paveikslus ir animacijos scenas. Kūrėjai paliko ir galimybę pasigrožėti fonais – tereikia paspausti minuso mygtuką. Garsas taip pat sukurtas išnaudojant kur kas platesnes "Switch" galimybes, bet, kaip dažnai tokiais atvejais pasitaiko, muzika labai greit įgrista. Bent jau šį kartą galima ją išjungti ir pasilikti tik žaidimo garsus.
Turbūt didžiausias klaustukas svarstant ar rekomenduoti „Pokémon Mystery Dungeon: Rescue Team DX“ yra jo kaina. Nors tai nėra pagrindinės serijos žaidimas, jis kainuoja tiek pat kiek ir „Pokémon Sword and Shield“ – 60 eurų. Ar jis vertas tokios kainos kiekvienam teks nuspręsti pačiam, bet bent jau „Nintendo“ leidžia nemokamai parsisiųsti ir išbandyti žaidimo demonstracinę versiją. Tai tikrai turėtų padėti įsitikinti ar šis žaidimas tiks pirmiausia vaikams ir galbūt taps jų kelionės po didžiulį „Pokémon“ žaidimų pasaulį pradžia.
Žaidimą apžvalgai suteikė jo leidėjas „Nintendo“. Žaidimo testavimas ir ekrano paveikslėliai pagaminti naudojant konsolę „Nintendo Switch Lite“.
