Poliariniai lokiai tapo globalinio atšilimo simboliu. Lokiai nuliūdusiais snukiais, stovintys ant tirpstančių ledynų, vaizduojami plakatuose, skelbimuose ir brošiūrose, įspėja apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavojų.
Bet kai kurie mokslininkai teigia, kad poliariniams lokiams išnykimas toli gražu negresia. Priešingai, kai kurie įrodinėja, kad šie gyvūnai tėra naudojami kaip politinis ginklas karštose diskusijose dėl klimato kaitos.
Mokslininkai, įrodinėjantys lokių atsparumą, yra papirkti dešiniųjų, neigiančių klimato kaitą.
Biologas M.Tayloras, daugiau nei 30 metų tyrinėjęs poliarinius lokius Kanadoje bei aplink Arktį, sako, kad, pasak Kanados inuitų, seniai nebuvo tiek daug lokių.
„Nepaisant to, kad aiškinama priešingai, nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad poliarinių lokių populiacijos skaičius būtų sumažėjęs“, – sako jis.
Pasak Poliarinių lokių tyrėjų grupės (PBSG), visoje Arktyje suskaičiuota apie 25 000 lokių ir maždaug 60 proc. jų gyvena Kanadoje. Ši grupė apskaičiavo, kad, jei pasaulis nesiims priemonių dėl klimato kaitos, amžiaus viduryje gali išnykti du trečdaliai poliarinių lokių.
Bet ta pati grupė anksčiau šiais metais poliarinių lokių specialistei Susan Crockford prisipažino, kad apskaičiavimai buvo „tiesiog kvalifikuotas spėjimas, skirtas tenkinti visuomenės poreikius“.
Biologijos mokslų profesorius ir buvęs PBSG narys Andrew Derocheris praleido 30 metų tyrinėdamas poliarinius lokius. Nekreipdamas dėmesio į nesutarimus dėl skaičių, jis tvirtai įsitikinęs, kad poliarinių lokių grupės dėl klimato kaitos amžiaus viduryje ims nykti.
„Pagal tarptautinius standartus, svarstant rūšies išsaugojimą, ateityje reikėtų remtis „trijų kartų taisykle“, – sakė jis „Daily Mail“. „Trys kartos baltųjų lokių apima maždaug 36 ar 45 metų laikotarpį. Maždaug per tiek laiko, kaip spėja jūros ledo tyrėjai, turėtų smarkiai pasikeisti Arkties teritorijos, padengtos ledu, dydis.“
Pasak JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), tikėtina, kad ledo kiekis dėl žmogaus sukelto pasaulinio atšilimo sumažės per milijoną kvadratinių kilometrų jau 2050-aisiais. „Poliariniai lokiai bet kur gyventi negali – vietose, kur jūrų ledas neišsilaiko, jų nėra. Jei išnyks jūros ledas, taip nutiks ir šiems gyvūnams.“
Amžiaus viduryje gali išnykti du trečdaliai poliarinių lokių.
Bet M.Tayloras ginčija tiek profesoriaus A.Derocherio, tiek IPCC pranašystes apie klimato kaitą. „Iš tikrųjų, klimato modeliai prastai prognozuoja klimato kaitą ir jūros ledo mažėjimą“, – tikina jis. – Mano magiškasis rutulys sako, kad, atsižvelgiant į klimato atšilimo tendencijas iki šiol bei kuro apribojimą, 4,5-5°C atšilimas yra mažai tikėtinas.“
2008-aisiais profesorius M.Tayloras pasirašė Manheteno deklaraciją, teigiančią, jog nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad pramonės išmetamosios dujos sukelia klimato atšilimą. Jis sakė, kad, jei CO2 iš tikrųjų lemtų dabartines atšilimo tendencijas, atšilimo lygiai būtų kitokie, nekeliantys grėsmės poliariniams lokiams.
„Krizės nėra, tai tik istoriniai pokyčiai“,– priduria jis.
Taip pat tyrėjas atkreipia dėmesį, kad, net jei poliariniai lokiai ir nukentėjo dėl ledo mažėjimo, kaip rūšis jie išgyveno per keturis milijonus metų ir turi gebėjimų prisitaikyti. „Tai reiškia, kad jie išsivystė dar prieš pleistoceno ledynmečio ciklus ir dar seniau buvo ilgamečiai Arkties vandenyno gyventojai“, – sakė jis.
Jei poliariniai lokiai geba kaupti atsargas, kodėl praranda po 0,8 – 0,9 kg kūno masės per dieną?
M.Tayloras taip pat priduria, kad poliariniai lokiai, kaupdami riebalus, gali išgyventi ilgus bado periodus. Pavyzdžiui, nėščios patelės be maisto ištveria aštuonis mėnesius.
Profesorius pasakojo, kad dėl savo požiūrio buvo atstumtas poliarinių lokių mokslo bendruomenės.
Pavyzdžiui, tyrėjas A.Derocheris pareiškė: „Mokslininkai, įrodinėjantys lokių atsparumą klimato kaitai, yra papirkti dešiniųjų, išvis neigiančių globalinį atšilimą. Jiems moka už tai, kad slėptų mokslinius duomenis. Jei poliariniai lokiai geba kaupti atsargas, kodėl praranda po 0,8 – 0,9 kg kūno masės per dieną? Kodėl kai kurie lokiai, laukdami atsikuriančio jūros ledo, badauja?“
Bet M.Tayloras teigia, kad skaičiai tiesiog nesutampa: „Aš manau, jog spėlioti, kokia bus klimato kaita po 50 ar 100 metų, o tada įtarinėti, kaip tai atsillieps poliariniams lokiams, ir skelbti visuotinę krizę, nes spėjama, kad lokiai gali nukentėti, yra šiek tiek beprotiška. Ypač, kai žinoma, kad dabartiniai modeliai net nepajėgia teisingai nuspėti temperatūros ar jūros ledo kiekio pokyčių.“
