Tiesą sakant, tarakonų greičiausiai mažėja nuo pat Sovietų sąjungos griūties, o gal ir prieš tai. Tarakonai dažniausiai laikomi parazitais ir žmonėms namuose tikrai nepadeda. Tačiau Čeliabinsko ir Jekaterinburgo mokslininkai 2010 metais pasiūlė įtraukti juodąjį tarakoną į tarptautinį nykstančių rūšių sąrašą. Biologinė įvairovė, kad ir kokia ji būtų, turi būti saugojama. Tik mokslininkai nežino, kodėl tarakonai nyksta iš posovietinių valstybių gyventojų namų.
Iš tikrųjų, šis fenomenas gali būti susijęs su tuo, kad čia tarakonų tiesiog buvo daugiau nei kitur, o pagerėjus higienos standartams tarakonai tiesiog migravo kitur. Bet mokslininkai turi ir kitų versijų.
Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad viena iš versijų, kodėl tai vyksta – mobiliųjų tinklų plėtra. Spėjama, kad tarakonai gali būti jautrūs radijo bangų taršai, nors tai ir nėra įrodyta. Manoma, kad šie vabzdžiai yra atsparūs radiacijai, tačiau tai nereiškia, kad ji jiems netrukdo. Gali būti, kad triukšmas viename ar kitame dažnyje jiems tiesiog trukdo ir jie migruoja toliau nuo jo. Prie to dažnai klijuojamos ir teritorijos, paveiktos Černobylio katastrofos – ten tarakonų yra mažai, bet spėjama, kad taip yra dėl to, kad išvykus žmonėms tarakonams sumažėjo maisto.
Tarakonai minta žmonių šiukšlėmis. XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje posovietinėse šalyse paplito sandarūs šiukšlių maišai. Žinoma, jie naudoti ir anksčiau, tačiau dabar supakuojamos kone visos šiukšlės. Be to, sumažėjo šiukšlių šachtų daugiaaukščiuose arba jos tapo geriau apsaugotos nuo parazitų. Pasikeitė ir patys pastatai – galbūt tarakonams netinka mūsų naudojamos izoliacinės medžiagos? O galbūt jiems liko mažiau uždarų vietų pasislėpti?
Žmonėms tarakonai, žinoma, nepatinka, todėl jie juos aktyviai naikina. Tikėtina, kad patobulėjusios kenkėjų naikinimo priemonės ir platesnis jų naudojimas taip pat sumažino tarakonų populiaciją. Gali būti, kad žmonės tarakonus naikina ir netyčia – galbūt jiems netinka pasikeitęs mūsų maistas? Kai kurie rusų mokslininkai spėja, kad genetiškai modifikuoti produktai tarakonams yra tiesiog nepriimtini, bet, vėlgi, tai nėra patikrinta versija.
Galiausiai, galima svarstyti ir natūralius faktorius. Pavyzdžiui, vidinės kovos tarp skirtingų tarakonų rūšių galėjo nulemti jų populiacijos mažėjimą. Tuo pat metu, kai sumažėjo tarakonų, padaugėjo Monomorium pharaonis skrudžių, kurios varžosi su tarakonais dėl maisto resursų ir net kartais jais minta. Galiausiai, tarakonų populiacija gali trauktis ir dėl klimato kaitos.
Kas dabar pasakys – niekas tarakonų populiacijos dydžio netiria. Tikėtina, kad tarakonų posovietinėse šalyse mažėja ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių.
