Iš tiesų, toks įvaizdis ir nuostatos yra gerokai pasenę – šiuolaikinis žmogus, kartais to net nejausdamas, jau gyvena apsuptas šių technologijų ir su sprendimais iš „debesies“ susiduria kasdien, teigia IT bendrovės „Blue Bridge Bond“ specialistai.
Jie pateikia šešis akivaizdžius gyvenimo „debesyje“ požymius.
- Interneto tarnybų „Gmail“, „Facebook“, „DropBox“ ir kt. populiarumas
Nesvarbu, ar naudotojo įkeliama informacija yra vieša, ar tiesiog begalinis privačių el. laiškų archyvas, visi duomenys yra laikomi nuotoliniame bendrovės, teikiančios šią paslaugą, serveryje. Šios nemokamos ir patrauklios debesų kompiuterijos paslaugos pritraukė milijonus naudotojų ir leido tokioms įmonėms kaip „Google“ uždirbti milijardus dolerių iš reklamos bei papildomų paslaugų.
Daugelis šių tarnybų yra orientuotos ne į organizaciją, o visų pirma į individualius naudotojus. Nors ir nevartodami žodžio „debesis“, jie yra žymiai labiau ir seniau įpratę naudotis debesų kompiuterija nei verslo vartotojai.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais debesų kompiuterijos gimtinėje JAV atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dauguma apklaustųjų nesupranta, kas tai yra. 54 proc. respondentų teigė niekada nesinaudoję debesų kompiuterija, tačiau iš kitų tyrimo klausimų paaiškėjo, kad 95 proc. jų naudojasi paslaugomis iš „debesies“: leidžia laiką socialiniuose tinkluose, žaidžia naršyklinius žaidimus, žiūri vaizdo klipus ir klauso muzikos, laiko nuotraukas ir kitą informaciją interneto tarnybose. - Verslas naudoja „debesį“ kaip taupymo priemonę
„Kad ir kokia naujoviška technologija būtų, jos taikymo sėkmė priklauso nuo ekonominio naudingumo. Verslo įmonės, ėmusios naudoti debesų kompiuteriją, greitai pajuto, kad be tokių pranašumų kaip patogi prieiga ir mobilus darbas debesų kompiuterija leidžia nuolat ir žymiai taupyti įmonės IT biudžetą. Taip prasidėjo verslo migracija iš nuosavų serverių į „debesį“, – sako įmonės „Blue Bridge Bond“ direktorius Artūras Šriupša.
Europos Komisijos atliktos apklausos rodo, kad 80 proc. bendrijos įmonių, kurios naudojasi debesų kompiuterija, sutaupo bent 10–20 proc. IT skirtų išlaidų, o 20 proc. iš jų teigia sutaupančios 30 proc. ar net daugiau. Turint omenyje šiuolaikinį kompiuterizacijos lygį, kai įmonių IT biudžetai skaičiuojami dešimtimis ir šimtais tūkstančių litų, sutaupomas ketvirtadalis ar trečdalis sumos tampa rimtu akstinu keisti įmonės IT politiką ir pereiti prie debesų kompiuterijos. - Išmaniųjų telefonų ir planšečių bumas
Tai pirmoji kompiuterinės įrangos karta, kuriai geras ryšys ir lanksti operacinė sistema yra svarbiau nei gigabaitai atminties, nes ji paremta debesų kompiuterija. „Tai, kad kažkada ištisas patalpas užėmęs personalinis kompiuteris šiuo metu evoliucionuoja jau į mobilųjį įrankį, dažnai telpantį ir delne, rodo ne tik laimėjimus kuriant mikroprocesorius. Tapti mobiliu ir savarankišku šių dienų kompiuteriui padėjo būtent debesų kompiuterija“, – tvirtina A.Šriupša.
Pasak jo, visuotinė išmanizacija yra natūralus debesų kompiuterijos evoliucijos etapas. Turėdamas interneto prieigą, nebesvarbu, kur tuo metu yra, žmogus visada gali dirbti. Taip pat nesvarbu, kokiu įrenginiu peržiūrimi asmeninių nuotraukų albumai, jei jie prieinami per „Instagram“ ar „Picassa“. - Mobiliųjų aplikacijų aukso amžius
„Apple“, „IBM“, „Microsoft“ ir kitoms IT korporacijoms prireikė kelių dešimtmečių įgyvendinti savo idėjas ir užsitikrinti vietą rinkoje. Šiandien sėkmei užtenka vienos idėjos ir vienerių metų. Startuolių (angl. startup) pavyzdžių užtenka ir Lietuvoje – tautiečių sukurtos „YPlan“ arba „LoveTrack“ teikia paslaugas naudodamos duomenis iš nuotolinio serverio, į jį patenka ir visas vartotojų kuriamas turinys.
Vienas iš šio verslo lyderių Ilja Laursas savo knygoje pateikia įspūdingą palyginimą – mobiliųjų programėlių generuojamas pelnas jau viršija tokių dešimtmečiais augusių verslo sektorių, kaip muzikos pramonė, pelną. Tokį spartų mobiliųjų programėlių kūrimo ir pardavimų augimą tiesiogiai lėmė rinkos poslinkis į paslaugas, teikiamas iš „debesies“. - „Debesį“ naudoja ir valstybinės organizacijos
Naujoje Europos Komisijos strategijoje konkrečiai debesų kompiuterija nurodoma kaip Europos Sąjungos ekonomikos skatinimo priemonė, padėsianti auginti bendrijos narių BVP. Pirmiausia debesų kompiuterija bus skatinama viešajame sektoriuje. Tikimasi, kad atsisakius neefektyviai veikiančių duomenų centrų, bus taupomos valstybių narių biudžeto lėšos ir didės investicijos į kitas sritis.
Sėkmingų pavyzdžių yra ir Lietuvoje – Jonavos savivaldybė tapo pirmąja, pradėjusia naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis, o įmonė „Vilniaus vandenys“ optimizavo savo IT infrastruktūrą, didžiąją dalį jos perkėlusi į „debesį“. - Tai – ir ateities profesija
Rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ debesų kompiuteriją įvardija kaip vieną iš trijų šiuo metu reikalingiausių technologinių specializacijų. Šio sąrašo apačioje lieka virtualizacija, IT valdymas, bendradarbiavimo technologijos, saugumo sprendimai.
Šiuo metu pasaulyje yra maždaug 8,8 milijono darbo vietų, tiesiogiai susijusių su „debesų“ technologijomis. Prognozuojama, kad kitąmet šis skaičius išaugs iki 11,3 milijono, o 2015-aisiais gali siekti ir 14 milijonų.
