Šeštadienį apie 16:30 val. Lietuvos laiku užfiksuotas Saulės vainikinės masės išsiveržimo atvykimas.
„Tikėtina, kad tai yra rugpjūčio 14 d. 9:39 val. per X1.1 stiprumo Saulės žybsnį paleisto CME atvykimas“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ feisbuko paskyroje.
Būtent dėl to šeštadienio vakarą fiksuota geomagnetinė audra, Kp indeksas siekė 4, 5, o vėliau ir 6. Tad sutemus užmiestyje gyventojai nuo 23 val. galėjo dairytis Šiaurės pašvaistės.
Kai kuriems pavyko ją išvysti ir įamžinti.
Be to, naktį dar buvo galima išvysti ir Perseidų meteorų.
Pašvaistę gaudžiusieji tikino, kad ji buvo matyti ir plika akimi, bet silpnai. Trukdė rūkas ir ryški mėnulio šviesa.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) programėlių kūrėjas Liudas Baronas atkreipė dėmesį, jog nuotraukose išties esame įpratę matyti ryškias Šiaurės pašvaistes. Tokios nuotraukos gali būti nepaprastai ryškios ir įspūdingos, bet jos dažniausiai fiksuojamos profesionaliais fotoaparatais, pastatytais ant stabilaus paviršiaus, pavyzdžiui, kameros trikojo laikiklio.
„Ilgo išlaikymo metu, įprastai apie 10–30 sekundžių, fotoaparatas surenka daugiau šviesos per atitinkamą laikotarpį, todėl nuotraukose atsiskleidžia daug šviesesnės ir intensyvesnės spalvos.
Tada dažnai išryškėja intensyvios žalia, rožinė, violetinė ir netgi raudona spalvos, kurios sukuria ir ne taip dažnai Lietuvoje sutinkamus šviesos šou“, – aiškino jis.
O štai Lietuvoje stebint pašvaistę plika akimi, esant 6 ar 7 Kp geomagnetinės audros aktyvumo indeksui, spalvos gali atrodyti ne tokios ryškios.
„Tada žvelgiant į dangų galima pamatyti ne įvairių spalvų spektrą, tačiau iš lėto judančias pilkšvas su gelsvais, žalsvais ir rausvais atspalviais dėmes ar šviesos stulpus“, – paminėjo L.Baronas.
