Tarptautinė tyrėjų komanda nustatė, kad Tveitso ledynas suirs per artimiausius penkerius metus, taip paspartindamas Vakarų Antarktidos ledo skydo destabilizaciją.
Tveitso ledynas tęsiasi 120 km išilgai vakarinės Antarktidos pakrantės. Jis itin pažeidžiamas klimato pokyčių, taip pat gali destruktyviai paveikti visą planetą. Šį ledyną tiria 2018 metais suformuota ir jungianti daugiau nei šimtą mokslininkų, Tarptautinio Tveitso ledyno sandarbio organizacija (International Thwaites Glacier Collaboration – ITGC).
„Tveitso ledynas – plačiausias ledynas pasaulyje, – sakė ITGC vyr. koordinatorius Tedas Scambosas. – Per pastaruosius 30 metų jo judėjimo greitis padvigubėjo, ir jame esančio vandens užtenka jūros lygį pakelti daugiau nei 0,6 m. Ir pasaulio vandenyno lygį gali išauginti dar labiau – iki trijų metrų, jei patrauks su savimi gretimus ledynus“.
Viena iš svarbiausių Tveitso ledyno struktūrų — rytinis šelfinis ledynas, plaukiojanti ledo masė, lėtinanti ledo judėjimą į vandenį. Šelfinis ledynas guli ant povandeninio kalno, kuris išlaiko jo ir ledyno santykinę ramybę. Tačiau ITGC tyrėjai išsiaiškino, kad šelfo ledynas yra atakuojamas iš įvairių pusių. Po jo susidaro ilgi kanalai, kuriais atitekantis šiltas vanduo spartina jo tirpimą, rašo „New Atlas“.
Radarų duomenys rodo, kad iki ledyno centro tęsiasi ilgi ir kasmet 2 km pailgėjantys įtrūkiai. Kas dar blogiau, jie plinta tiesiai link vietos, kur ledas plonas. Iš ten plyšiai išplis po visą šelfinį ledyną ir sukels jo griūtį. Kai tik jo neliks, Tveitso ledynas neteks atsparos.
Grėsmė kyla ir žemyninei ledyno daliai. Autonominiu povandeniniu laivu buvo ištirta sritis, kur ledas susiliečia su žeme, ir aptikta, kad santykinai šiltas ir sūrus vanduo čia tirpdo ledą iš apačios. Kas dar blogiau, potvyniai jūrinį ledą kelia ir smukdo, taip varydami vandenį į ledyno lietimosi su žeme zoną.
Mokslininkai sumodeliavo Tveitso ledyno atsitraukimo vis tolyn į sausumą scenarijų. Tikėtina, išilgai pakrantės susiformuos labai aukšti ledo skardžiai, kurie kris į vandenį. Tai labai paspartins ledyno griuvimą. Tai gali nutikti per kelias dešimtis ar šimtus metų.
„Jei Tveitso ledynas sugrius, įkandin paseks didžioji dalis Vakarų Antarktidos ledo, – pabrėžė T.Scambosas. – Todėl kritiškai svarbu gauti aiškesnį ledyno artimiausių 100 metų ateities vaizdą“.
Išanalizavę neseniai išslaptintus palydovų duomenis, Europos mokslininkai suskaičiavo, kad nuo 2015 metų 220 000 Žemės kalnų ledynų netenka po daugiau nei 328 milijardus tonų ledų ir sniego. Tirpsta beveik visi pasaulio ledynai, netgi stabiliais laikyti Tibeto.
