Analizę „Existential climate-related security risk“ publikavo Melburne (Australija) įsikūrusi ekspertų grupė (angl. think tank) – „Nacionalinis klimato atkūrimo proveržio centras“ („Breakthrough National Centre for Climate Restoration“). Šioje analizėje nurodoma, kad klimato kaita kelia „artimojo ir vidutinio laikotarpio egzistencinę grėsmę žmonių civilizacijai“, taip pat pateikiami tikėtini ateities scenarijai, kurių sulauksime, jeigu tučtuojau nebus imtasi reikiamų pokyčių.
Šioje ataskaitoje tikinama, kad su klimatu susijusių grėsmių potencialiai „ekstremaliai rimtos pasekmės“ dažniausiai būna kur kas labiau tikėtinos, ne įprasta manyti, tačiau jų kiekybinis įvertinimas yra beveik neįmanomas, nes šios grėsmės yra „už žmonių patirties, sukauptos per pastarąjį tūkstantmetį, ribų“.
Anot šio ataskaitos, laikantis dabartinės trajektorijos iki amžiaus vidurio „planetinės ir žmonių sistemos pasieks negrįžtamumo tašką, už kurio vienintelė ateitis yra didžiąja dalimi negyvenama planeta, valstybių ir tarptautinės tvarkos griūtis“.
O vienintelis būdas išvengti grėsmės asmeniškai susidurti su šiuo scenarijumi, anot ataskaitos autorių, būtų „tokia visuotinė mobilizacija, kuriai savo mastu prilygtų nebent Antrojo pasaulinio karo mobilizacija“. Tik šįkart jos tikslas būtų skubus pramoninės sistemos be emisijų sukūrimas, kad klimatas galėtų grįžti į įprastas vėžes.
Tyrimo autoriai įspėja, kad dabartinė mūsų trajektorija veikiausiai lems vidutinės temperatūros padidėjimą 3 ºC, kuris paleis kaskadą kitų veiksnių, kurie savo ruožtu dar labiau padidins temperatūrą. Dėl to galima spartėjanti esminių ekosistemų, įskaitant koralinius rifus, Amazonės džiungles ir Arkties ledynus, griūtis.
Rezultatas būtų siaubingas. Dėl gyvenimui netinkamų sąlygų kraustytis būtų priverstas milijardas žmonių, du milijardai kentėtų nuo vandens išteklių stokos. Subtropinėje klimato zonoje žlugtų žemdirbystė, dėl ko smarkiai kristų pasaulinė maisto gamyba. Ilgainiui dėl to sumažėtų tokių didžių valstybių, kaip JAV ir Kinija, darnumas.
„Net laikantis 2 ºC atšilimo scenarijaus gali tekti persikelti daugiau nei milijardui žmonių, o esant radikalesniam atšilimui sunaikinimo mastas peržengia mūsų modeliavimo galimybes ir kyla didelė grėsmė, kad žmonių civilizacijai ateitų galas“, – nurodoma ataskaitoje.
Ataskaitos autoriai yra „Breakthrough National Centre for Climate Restoration“ ekspertų grupės vadovas Davidas Sprattas ir buvęs bendrovės „Royal Dutch Shell“ aukšto lygio vadovas Ianas Dunlopas, anksčiau ėjęs ir Australijos anglies asociacijos tarybos vadovo pareigas.
Ataskaitos įvade žodį taręs atsargos admirolas Chrisas Barrie – Australijos ginkluotųjų pajėgų vadas nuo 1998 iki 2002 metų – pagyrė tyrimo autorius už tai, kad jie pateikė „pliką ir nenušlifuotą tiesą apie desperatišką situaciją, kurioje atsidūrė žmonės ir visa planeta bei pačiu siaubingiausiu įmanomu būdu nupiešė labai tikėtiną ateitį, kuomet žmonių rūšis gali artėti prie savo egzistavimo Žemėje galo“.
C.Barrie šiuo metu dirba Australijos nacionalinio universiteto Klimato kaitos institute.
D.Sprattas sakė, kad esminė priežastis, dėl kurios grėsmės žmonijai nėra pakankamai aiškiai suvokiamos, yra ta, jog „didelė dalis informacijos, kurią pateikia politikos formuotojai, yra pernelyg konservatyvi. Kadangi grėsmės dabar jau yra egzistencinio lygio, buvo būtinas naujas požiūris į klimato ir saugumo grėsmių vertinimą pasitelkiant scenarijų analizę“.
Ir nors šioje ataskaitoje pateikiamas scenarijus nupasakoja dalį ekstremalesnių grėsmių, jų realizavimosi tikimybę kiekybiškai įvertinti sunku. Dėl to ataskaitos autoriai pabrėžia, kad įprastiniai grėsmių vertinimo būdai paprastai linkę ignoruoti pačius blogiausius scenarijus nepaisant didelės jų tikimybės.
D.Spratto ir I.Dunlopo 2050 metų scenarijus iliustruoja, kaip greitai galima įsisukti į vis greitėjančią prastėjančių klimato sąlygų spiralę, kuri vos per kelis dešimtmečius planetą paverstų menkai tinkama gyvenimui.
„Pagal radikaliausią 2050 metų scenarijų pasaulis patirs socialinę griūtį ir visišką chaosą. Tačiau dar egzistuoja siauras galimybės langas skubiai, globaliai išteklių mobilizacijai, kurią vykdant nacionalinis saugumo sektorius galėtų pasiūlyti savo neįkainojamą logistinę ir planavimo patirtį“, – rašė D.Sprattas.
