Harvardo universiteto sveikatos technologijų stipendijos laimėtojas pasitelkęs savo ilgametę patirtį medicinos technologijų inovacijose praėjusiais metais įkūrė startuolį „Australis Scientific“, kuris ateityje padės milijonams pacientų lengviau valdyti savo ligą. Šių metų kovo mėnesį pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiame „Healt Tech“ akceleratoriuje viešėsiantis N.Agahari dalinsis patirtimi ir taps mentoriumi būriui dalyvių, siekiančių inovacijų Lietuvos medicinos sektoriuje.
„Svarbiausias dalykas yra kalbėtis su žmonėmis“, – sako N.Agahari, dalindamasis savo įkvepiančia sėkmės istorija ir parodydamas, kad įgyvendinti savo sumanymus ir pakeisti gyvenimą – niekada nevėlu.
– Nicky, kaip atsidūrėte medicinos technologijų industrijoje? Ar tai buvo jūsų vaikystės svajonė? Kada supratote, kad norite dirbti šioje tikrai ne pačioje lengviausioje srityje?
– Mano vaikystės svajonė skyrėsi tik šiek tiek, nes medicina mane domino visada. Baigęs mokyklą studijavau medicinos mokslų bakalaurą Sidnėjaus universitete ir planavau vieną dieną tapti chirurgu, tačiau galiausiai supratau, kad šis darbas – ne man. Baigęs studijas įsidarbinau didelėje farmacijos ir medicinos įmonėje „Johnson and Johnson“, joje tapau atsakingu už pardavimus ir rinkodarą.
Tai buvo fantastiška komercinės medicinos sektoriaus pusės mokykla – lankydamas klientus, gydytojus, administratorius supratau, kiek jie visi turi finansinių sunkumų, kaip svarbu sprendimą priimantiems asmenims, ar tavo produktas pasieks pacientą ir leis jam kurti išskirtinius vertės pasiūlymus. Taip viskas ir prasidėjo.
– Kada buvo tas lūžio momentas, kai supratote, kad susidūrėte su labai įdomia problema? Kas paskatino įkurti „Healt Tech“ startuolį?
– Tai buvo asmeninės ir profesinės patirties rezultatas. Tuo metu dirbau su brangiais medicinos prietaisais, kuriais naudotis galėjo tik labai maža dalis pacientų, o mano senelis susidūrė su sveikatos problemomis. Lankydamas jį ligoninėje pastebėjau, kiek daug yra tokių pacientų ir kaip jiems reikia pagalbos. Tada ir gimė idėja.
Tačiau sprendimas nebuvo lengvas – tuo metu juk turėjau stabilią karjerą, suplanuotą ateitį. Nesijaučiau pasiruošęs būti startuolio įkūrėju. Todėl pradėjau kalbėtis su gydytojais, studijuoti rinkodarą ir verslą (komercializaciją) Pekino universitete bei naudodamasis lyderystės programa dirbti „Boston Scientific“, kad geriau suprasčiau, kaip veikia medicinos prietaisų įvedimas į rinką visame pasaulyje, nes mano turimų žinių apie sveikatos sektoriaus praktinius, teisinius ir komercinius aspektus, man neužteko.
Taip galiausiai sukaupta informacija bei prasidėjusi Covid-19 pandemija buvo geras paskatinimas pagaliau kurti savo startuolį.
– Taip išeina, kad prasidėjusi Covid-19 pandemija įkvėpė jus įgyvendinti savo idėją?
– Na, praktiškai taip (šypsosi). Visą pasaulį sukausčiusi pandemija padarė didelę įtaką mano šeimos gyvenimui, nes mano žmona amerikietė, o aš –australas,prasidėjus karantinui kiekvienas turėjome grįžti į savo šalis.
Mes nesimatėme beveik dvejus metus, todėl norėdamas ją išvysti pradėjau ieškoti ilgalaikės galimybės išvykti į JAV. Taip kandidatavau į Harvardo sveikatos technologijų stipendiją. Tikrai nesitikėjau, kad pateksiu, tačiau man pavyko. Dažnai žmonės manęs klausia: „Kaip tu patenki į tokias vietas?“ Pirmiausia, ką jiems atsakau: „Jūs tiesiog turite pateikti paraišką, nes jei to nepadarysite – tikrai niekada niekur nepateksite“.
Studijuodamas šioje programoje susipažinau su savo bendraįkūrėju Dr. Martin Jensen – puikiu biomedicinos inžinieriumi, turinčiu didelę medicinos prietaisų kūrimo patirtį. Supratau, kad kai sutinki bendramintį, kurio vizija yra tokia pati kaip tavo, viskas tampa daug lengviau.
– Kokias kitas pamokas išmokote šios kelionės metu?
– Svarbiausias dalykas yra kalbėtis su žmonėmis. Tik taip galime suprasti, kokios kliūtys mums trukdo patekti į tam tikrą sferą, bei kokius poreikius turi klientai. Nebendraudami ir nesidalindami mintimis su kitais, pradedame daryti vienpuses prielaidas ir nepatikriname savo hipotezės, o tada tikrai mažai šansų, kad eksperimentai pavyks.
– Tai kodėl tiek daug žmonių, turinčių idėją, nesikalba su kitais ir neužduoda jiems rūpimų klausimų?
– Manau, kad žmonėms nepatogu. Tai sunku. Mes neturime švietimo sistemos, kuri sako: „Eik, pasikalbėk su žmonėmis, o ne tik tyrinėk internetą, klinikinius dokumentus ar verslo žurnalus“. Mums dažnai nepatogu ir bijome būti atstumti. Deja, bet tai toks dalykas, kurį jūs turite tiesiog padaryti. O po pirmų keturių, penkių bandymų, tai tampa visiškai įprastu ir nebegąsdinančiu dalyku.
– Ko išmokote per pastaruosius 2 metus? Kuo norėtumėte pasidalinti?
– Manau, kad pirmas dalykas yra tas, kad jeigu turi mylimą žmogų, su kuriuo daliniesi savo gyvenimo kelione, jis turi būti įtrauktas į šį procesą. Jei jis nesutiks, tavo gyvenimas bus sunkus. Suinteresuotosios šalys apima ne tik būsimus investuotojus ar vartotojus.
Tavo šeima irgi yra reikšminga šios kelionės dalis.
Antra, suprasti, kad norint kurti sėkmingą startuolį, kuris galėtų aptarnauti milijonus pacientų, reikės dirbti visą dieną ir skirti tam visą savo laisvalaikį. Tai nėra lengva, nes pradėję pirmą dieną su 0 dolerių banko sąskaitoje, tikrai užduosite sau klausimą „Ką aš čia darau?''. O pasižiūrėję į kalendorių, pamatysite, kiek dar daug turite nuveikti. Esate pats sau darbdavys ir atsakote tik pats sau, tad nėra kam pasiskųsti.
– Papasakokite šiek tiek apie savo ateities viziją.
Mes ką tik gavome didžiulį 750 000 USD finansavimą iš Australijos vyriausybės. Šie pinigai mums leis sukurti prototipą, kurį galėsime naudoti kaip įrenginį ir išbandyti klinikinio tyrimo metu, kad gautume pirminius duomenis. Idealiu atveju ankstyvųjų klinikinių tyrimų duomenis turėsime ir paskelbsime iki šių metų pabaigos arba vėliausiai kitais metais.
Tai leis mums pritraukti dar daugiau investuotojų. Taip pat turime sukurti geresnius patentų portfelius, kad mūsų medicinos prietaisai ir skaitmeninė terapija taptų dar stipresni. Tai laipsniškas procesas, kuris neįvyksta per naktį.
– Ar galite pasakyti, kas, jūsų manymu, nutiks per ateinančius penkerius–dešimt metų sveikatos sektoriuje?
– Manau, kad skaitmeninė terapija bus kažkas, ką matysime ir girdėsime vis dažniau. Todėl turime dirbti su daugybe skirtingų suinteresuotųjų šalių, siekdami užtikrinti, kad tai taptų tvaru ir priimtina pacientams. Galimybė sergantiems ieškoti ir valdyti savo duomenis, bendradarbiaujant su gydytojais, leis kontroliuoti savo simptomus ir ligos būklę.
Be to, kalbant apie investicijas, manau, kad matysime daugiau investicijų į biologiją, bioterapiją, netgi į personalizuotą terapiją iš genomikos perspektyvos, o tai, manau, bus įdomi sritis, kurią galime stebėti.
– Kokie būtų jūsų pasiūlymai žmonėms, pradedantiems šią kelionę ir svarstantiems apie dalyvavimą akceleratoriaus programoje?
– Manau, kad svarbiausia yra paklausti savęs, kodėl nesu patenkintas esama sveikatos sistema ir ką aš noriu pakeisti. Jeigu turite atsakymą į šį klausimą, manau ši programa kaip tik jums. Akceleratoriai yra puiki vieta ne tik kurti sprendimus, bet ir rasti savo partnerius ar net pirmuosius darbuotojus.
Registracija į Health Tech akceleratorių vyksta iki kovo 5 d. Daugiau informacijos ir anketą rasite čia.
