Nauodami archyvinius „Cassini“ zondo, 13 metų veikusio Saturno sistemoje, padarytus atvaizdus, astronomai sudarė naują kompozitinį Encelado atvaizdą. Jame detaliausiai matomas palydovo reljefas ir tai, kad šiaurinį pusrutulį dengiantis ledas ten atsirado visai neseniai: Enceladas tebelieka vulkaniškai labai aktyvus. Apie tai JAV ir Prancūzijos mokslininkai rašo naujame žurnalo „Icarus“ numeryje publikuotame straipsnyje.
„Cassini“ zonde sumontuotas VIMS spektrometras registravo Saturno, jo žiedų ir palydovų spinduliavimą regimaųjų ir infraraudonųjų spindulių spektre. Šie duomenys, papildyti ISS kamerų nuotraukomis, tapo naujo detalaus Encelado vaizdalapio pagrindu. Enceladas yra vienas iš stambiausių Saturno palydovų ir vienintelis, kuriame užfiksuotas geologinis aktyvumas. Jo kone sniego baltumo paviršių dengia storas vandens ledo sluoksnis, po kuriuo, manoma, yra gilus skysto vandens vandenynas.
Tai, be viso kito, rodo ir pietų ašigalio rajone iš po ledo trykštantys geizeriai. Ši aktyvi sritis itin ryškiai matoma IR spindulių diapazone, kaip kontrastingos „tigrinės juostos“ Encelado paviršiuje. Šiaurės poliariniuose regionuose ne tokios ryškios, bet visgi pastebimos, dėmės rodo, kad ir čia ledas atsirado gan neseniai. Čia irgi gali trykšti geizeriai, tačiau įmanoma ir tai, kad šiauriniuose rajonuose ledo atsinaujinimas vyksta kitaip: pavyzdžiui, per ledo plutos plyšius išspaudžiant medžiagą.
„IR diapazonas parodė: paviršius aplink pietų ašigalį visai jaunas, kas nelabai ir stebina, nes čia vyksta medžiagos išmetimas, – pastebi darbo bendraautorius iš Nanto universiteto Prancūzijoje Gabrielis Tobie. – Tačiau dabar, turėdami IR duomenis, galime pažvelgti į netolimą praeitį ir konstatuoti, kad vienas nemenkas šiaurinio pusrutulio regionas irgi atrodo jaunai. Gali būti, kad geologiniais mastais ne taip seniai, jis irgi buvo aktyvus“.
