Nors Lietuva šiame kontekste atrodo puikiai, kyla klausimas, kaip išnaudoti technologijų mums suteiktas švietimo galimybes, kurių geidžia daugybė pasaulio šalių.
Pasaulio skaitmenizacijos netolygumai
Nors Vakarų valstybėse dažnai įsivaizduojama, jog internetas ir jo teikiami privalumai pasiekė kone kiekvieną planetos kampelį, remiantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) atliktais skaičiavimais, šiuo metu visavertiškai technologijomis naudotis gali vos pusė pasaulio gyventojų. Vis dėlto Kenneth Fredriksen, „Huawei“ vadovas Šiaurės Europos šalyse, atkreipia dėmesį į kitą, kur kas labiau bauginantį skaičių – beveik du trečdaliai šių žmonių – 2,2 milijardo – yra jaunesni nei 25 metų amžiaus.
Pasak specialisto, tai kelia nerimą dėl to, jog šią amžiaus grupę sudaro mokiniai ir studentai, kuriems skaitmeniniai įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs: „Negaudami prieigos prie interneto ir technologijų, jaunuoliai negali įgyti visapusio išsilavinimo, kas netolimoje ateityje jiems sutrukdys būti konkurencingais šiuolaikinėje darbo rinkoje ir susikurti ekonominę gerovę.“
K.Frekdriksen atskleidžia, kad stebėdama šiuos pavojingus procesus „Huawei“ daugybe projektų visame pasaulyje stengiasi užtikrinti, jog kiekvienas mokinys turėtų prieigą prie interneto. Pavyzdžiui, bendrovė Bangladeše ir Pietų Amerikoje jaunuoliams suteikia modernią įrangą, o Pietų Afrikoje diegia 22 tūkstančių mokinių nuotoliniam mokymuisi būtinus 4G ir 5G tinklus. Taip tarptautinė technologijų kompanija siekia prisidėti prie ITU iniciatyvos iki 2025 metų 75 proc. populiacijos aprūpinti interneto ryšiu.
Išnaudoti technologijų galimybes – ne mažiau svarbu
Anot „Huawei“ vadovo Šiaurės Europos šalyse, kadangi Lietuvoje prieigą prie interneto turi net 82 proc. namų ūkių, mūsų šaliai tenka kitas, bet ne ką mažesnis iššūkis – tinkamai išnaudoti šį visuotinės skaitmenizacijos teikiamą potencialą: „Analitikai prognozuoja, jog 2030 metais 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje bus priversti persikvalifikuoti, nes jų darbą perims dirbtinis intelektas (DI) ir įvairūs kombinuoti automatizacijos sprendimai. Dėl šios priežasties būtina jau dabar pradėti ugdyti skaitmeninei transformacijai būtinus įgūdžius.“
Įvairios analizės rodo, jog sparčiai tobulėjančios technologijos pirmiausia darbą atims iš pažeidžiamiausiam visuomenės sluoksniui priklausančių asmenų. Akivaizdu, jog pareigą pasirūpinti jų profesine ateitimi turės prisiimti Vyriausybė, tačiau jai gali nepavykti išvengti šios visuomenės dalies socialinės atskirties, o perkvalifikavimui reikalingos lėšos bus kur kas didesnės, lyginant su investicijomis į šiuolaikinių specialistų rengimą jau šiomis dienomis.
Koks sėkmės receptas?
Ekspertas mano, jog Lietuvoje švietimo politiką formuojantys asmenys turėtų ieškoti būdų, kaip jaunuolius kuo anksčiau supažindinti su DI, daiktų interneto (IoT), didžiųjų duomenų analizės, debesijos ir robotikos technologijomis. Tai galėtų paskatinti daugiau jaunų žmonių mūsų šalyje rinktis šių perspektyvių profesijų kelią ir kurti vertės grandinę, apsaugant juos nuo būtinybės keisti specializaciją. Tam K.Fredriksen siūlo kūrybingai panaudoti turimus skaitmeninius resursus ir privataus sektoriaus iniciatyvas.
Vienoje pastarųjų „Huawei“ vadovas Šiaurės Europos šalyse kaip tik ir pakvietė dalyvauti Lietuvos studentus. Inovatyvi tarptautinė mokymosi programa „Seeds for the Future“ suteikia galimybę iš žymiausių savo srities profesionalų pasisemti žinių apie DI, 5G ir kitas naujausias technologijas bei jų pritaikymą pramonėje, kurias galima panaudoti asmeniniams tobulėjimui ir siekiant profesinių karjeros aukštumų informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) rinkoje.
Programos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą IKT sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IKT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.
