Tačiau, kaip teigiama rugsėjo 12 d. žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime, sudėtinga šventykla vėliau buvo užversta betono ir sudužusios keramikos mišiniu, galbūt todėl, kad užsienio prekybininkai išvyko iš vietovės.
„Man tai buvo vienas netikėčiausių atradimų, – elektroniniu paštu leidiniui sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Neapolio švietimo instituto Pietų aukštosios mokyklos jūrų archeologas Michele’is Stefanile.
Šventykla yra netoli Pozzuolio, miestelio Flegrėjaus laukuose (vulkaninė sritis Italijoje), esančio maždaug už 16 km į rytus nuo Neapolio, pakrantės. Romėnų laikais miestas buvo žinomas kaip Puteolis ir buvo didelis uostas, kuriame švartuodavosi laivai iš viso romėnų pasaulio, kurie gabeno tokias prekes kaip grūdai.
Tiesa, per šimtmečius ugnikalnio veikla pakeitė Pozzuolio pakrantę, paskandindama ir išsaugodama apie 2 km romėnų laikų sandėlių ir kitų pastatų, susijusių su senoviniu uosto rajonu, ruožą. Dar XVIII a. iš jūros ištraukti artefaktai leido manyti, kad čia yra paskendusi šventykla, tačiau niekas tiksliai nežinojo, kur ji yra.
2023 m. tyrėjai, kartografavę regiono jūros dugną, aptiko dviejų po vandeniu panirusių kambarių su romėniško stiliaus sienomis liekanas. Šios sienos, kurių matmenys buvo maždaug 10 x 5 metrų, sudarė du didelius kambarius.
Prie vieno kambario sienos buvo atremti du balto marmuro altoriai. Abiejuose altoriuose buvo kelios stačiakampės nišos, kuriose tikriausiai kadaise buvo laikomi šventieji akmenys. Kiekviename iš kambarių taip pat buvo marmurinė plokštė su lotynišku užrašu „Dusari sacrum“, reiškiančiu „pašvęsta Dušarui“ – pagrindiniam senovės nabatėjų religijos dievui.
„Atrodo, kad turime pastatą, skirtą nabatėjų dievams, bet su romėnų architektūra ir lotynišku užrašu“, – teigė M.Stefanile.
Nabatėjų karalystė driekėsi nuo šiaurės Arabijos iki rytinės Viduržemio jūros dalies. IV-II a. pr. m. e. nabatėjai kontroliavo augantį prabangos prekių, tokių kaip smilkalai, auksas, dramblio kaulas ir kvepalai, prekybos tinklą, ir I a. po Kr. pabaigoje sukaupė didžiulius turtus.
„Visiškai logiška, kad nabatėjai būtų buvę Puteolyje kaip prekybininkų bendruomenė“, – leidiniui elektroniniu paštu sakė tyrime nedalyvavęs Majamio universiteto (JAV) istorikas Stevenas Tuckas.
Pasak jo, Puteolis buvo antras pagal dydį miestas ir pagrindinis uostas to meto Romos Italijoje, todėl „nabatėjai būtų ten patraukę ir atsivežę savo religines praktikas“.
Briuselio laisvojo universiteto archeologas Laurentas Tholbecqas mano, kad nenuostabu, jog Puteolyje rasta Dušaros/Dusareso, jų pagrindinės dievybės, šventykla.
„Visuotinai žinoma, kad nabatėjai naudojosi romėnų pažanga Artimuosiuose Rytuose iki Arabijos provincijos sukūrimo valdant Trajanui“, Romos imperatoriui, valdžiusiam nuo 98 iki 117 m. po Kr.“, – teigė tyrime nedalyvavęs L.Tholbecqas.
106 m. po Kr. Nabatėją prisijungus prie Romos imperijos, žlugo šios kultūros vidaus karavanų prekybos Arabijoje kontrolė. Puteolio šventyklos sunaikinimas gali atspindėti tą neramų laikotarpį.
M.Stefanile ir jo komanda nustatė, kad šventykla II a. buvo tikslingai užversta betonu ir suskilusios keramikos mišiniu.
„Galbūt po to, kai 106 m. Trajanas užkariavo Arabiją, nabatėjai nebeturėjo galimybės laisvai prekiauti Puteolyje ir galbūt apleido uostą“, – svarstė M.Stefanile.