Naujasis bendrovės „NanoAvionics“ kūrinys kosmose ne tik tirs atominio deguonies koncentraciją termosferoje pagal projekto QB50 reikalavimus, bet ir vykdys pačių lietuvių parengtą techninį eksperimentą – bus bandomas lietuvių sukurtas skysto kuro variklis, skirtas mažiesiems palydovams.
Vienas iš „NanoAvionics“ įkūrėjų ir vadovas Vytenis Buzas 15min patvirtino, kad 9:58 palydovo signalas užfiksuotas ir virš Lietuvos – stebima jo telemetrija, visi duomenys byloja, kad skrydis ir į kosmosą iškeltos įrangos veikimas yra sklandūs.
V.Buzas labai džiaugėsi indiškomis iškėlimo į kosmosą paslaugomis. „[Vertinu] labai puikiai. Tiek kaina gera, tiek pati organizacija visai nebloga. Atsižvelgiant į tai, kad palydovas buvo užpildytas pavojinga medžiaga – raketiniais degalais – visa dokumentacija praėjo pakankamai sklandžiai. Turėjome gauti licencijas tiek iš Lietuvos, tiek iš Indijos. Lietuvoje buvo eksporto kontrolė, Indijoje – importo kontrolė. Kuras vyko vienu keliu, pats palydovas – kitu. Viskas praėjo tikrai sklandžiai. Aišku, namų darbų buvo“, – sakė V.Buzas.
Anot jo, antrojo palydovo iškėlimas buvo kur kas mažiau suvaržytas biurokratinių ir saugumo reikalavimų. „Pas indus viskas nuosaikiau, paprasčiau. Buvome su kolegomis jų paleidimo centre – viduje centro apsauga gana aukšto lygio, bet pati dokumentacija, jeigu ir toliau su jais bendradarbiausime, tai ir komercine, ir moksline prasme tai yra labai gera infrastruktūra“.
Palydovas „dresuojamas“
V.Buzas sakė, kad kol kas palydovo orientacija Žemės atžvilgiu dar nėra stabili. „Palydovas dar vartosi. Taip greitai stabilizuotis nespėjo. Matome, kad yra ir šiokie tokie „prigesimai“ signaluose. Bet akumuliatorius pilnai įkrautas, antenos ir [Saulės energijos] paneliai išsiskleidę, tai viskas iš tikrųjų neblogai.“
Palydove naudojama magnetinė ir aerodinaminė stabilizacijos sistemos. Palydove esantis variklis bus naudojamas tik orbitos parametrams koreguoti, sakė V.Buzas.
Vos kosmose atsidūręs palydovas, anot „NanoAvionics“ vadovo, šiuo metu yra „dresuojamas“ – darbo su juo niuansų mokosi ir Žemėje esantys specialistai. „Per savaitgalį ir ateinančią savaitę dirbsime su telemetrija, žiūrėsime, kaip palydovas jaučiasi, kokia ryšio kokybė. Kol kas ramiai stebėsime situaciją, po truputėlį „dresuosime“ palydovą, o darbinė veikla, manau, prasidės po kokio mėnesio“, – sakė V.Buzas.
Veiks kur kas ilgiau nei „LituanicaSAT-1“
Pirmasis šios entuziastų kompanijos palydovas, savo laisvą skrydį 2014 metų sausį pradėjęs 420 km aukščio orbitoje, kosminę kelionę Žemės atmosferoje ugningai užbaigė daugiau nei po penkių mėnesių, o antrojo palydovo numatyta darbo trukmė turėtų būti kur kas didesnė.
Visų pirma, taip yra dėl kur kas aukštesnės darbinės orbitos – indiška raketa PSLV-C38 jį iškėlė į 508 km aukštį. „Dabar tariame, kad palydovas skris trejus metus. Be variklio“, – sakė V.Buzas.
Jeigu miniatiūrinio variklio bandymai vyks sklandžiai, jo skrydis turėtų trukti dar ilgiau.
Tikimasi ir finansinės naudos
Pirmąjį „NanoAvionics“ palydovą galima būtų vertinti kaip galimybių studiją, o antrasis palydovas gali tapti puikiu tramplinu į per pastaruosius metus įgytų kosminės inžinerijos žinių ir patirties komercializavimą. Mat skystų degalų variklis tokio dydžio palydove yra didžiulė naujovė, o lietuviai šioje srityje jau yra keliais žingsniais priekyje lyginant su bet kokiais potencialiais konkurentais.
„Sėkmingo variklio bandymo grąža bus rinkodara, komunikacija ir validacija sistemos kosmose, kas yra labai svarbu komercializuojant bet kokį produktą. Kitas dalykas – reikia nepamiršti, kad pasaulinėse mažųjų palydovų variklių varžybose šiandien mes esame priekyje. Aišku, padaryta tik pusė darbo – variklis su degalais dar tik iškeltas, jį dar reikia išbandyti, tad nemažai darbo yra priešakyje, bet tai, ką turime šiandien – tiesiogine šio žodžio prasme, penktadienį – esame stipriai priekyje“, – sakė V.Buzas.
Anot jo, konkurentų šioje srityje netrūksta: kosminių tyrimų mažaisiais palydovais tema yra aktuali, tad yra ir konstruojančių vienokius ar kitokius variklius.
„Nemažai dirbome su Vilniaus universitetu, padėjo įmonės, kurios prisidėjo ir prie „LituanicaSAT-1“. Pats palydovo projektas buvo pradėtas dar negavus rizikos kapitalistų dėmesio ir investicijų. Bet finansavimo gavome ir iš MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros), ir iš kitų organizacijų. Biudžetai buvo kur kas rimtesni ir apčiuopiamesni, lyginant su „LituanicaSAT-1“. Bet labai daug prisidėjo ir entuziastai, komandos narių užsidegimas, kompanijų, institucijų pagalba. Veikla buvo kaip ir ankstesnį kartą – tarsi varžybose, kuriose laimima vienu tašku, o į krepšį bent po kartą pataiko kiekvienas komandos narys. Visi buvo labai svarbūs ir tai buvo labai rimtas komandinis darbas“, – apie antrojo palydovo kūrimo darbų sąnaudas ir pagalbininkus pasakojo V.Buzas.
Pirkėjai jau rikiuojasi
Sėkmės atveju „NanoAvionics“ neketina siūlyti savo variklių kaip licencijuojamos technologijos – žada juos gaminti tik patys. „Tai yra gana sudėtingas dalykas, jis reikalauja ne tik kažkokios informacijos, brėžinių, bet ir tam tikros darbo patirties. Neseniai gavome paramą pagal programą „Horizon 2020“. Tai pagal šios paramos komercializacijos sąlygas mes jau turime bandomuosius klientus, kurie, sėkmingai išvysčius technologiją, pakankamai užtikrintai pirktų iš mūsų tuos variklius savo veiklai, kad ir kokia ji bebūtų – ar mokslinė, ar komercinė. Jau turime tų būsimų klientų pasižadėjimo raštus“, – apie šviesią ateitį pasakojo V.Buzas.
„Preliminari vieno tokio variklio kaina – jeigu konfigūracija būtų identiška tai, kuri šiandien iškelta į kosmosą – bus apie 100 tūkst. eurų. Kai suskaičiuoji, kiek atlikta bandymų, kiek validacijos, tai yra labai konkurencinga kaina ir nedaug kas gali pasiūlyti tokio tipo variklių už panašią kainą. Aišku, žvelgiant iš žmogiškosios pusės suma atrodo nemaža, bet iš komercinių įmonių pusės yra yra optimali, labai nedidelė kaina“, – sakė „NanoAvionics“ lyderis.
