Tigriniai rykliai garsėja savo nuožmumu. Šie didžiuliai gyvūnai, galintys užaugti iki beveik 5 metrų ilgio, yra negailestingi plėšrūnai ir visiškai nieko nebijo – neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nors kitų rūšių rykliai per stiprias audras bėga iš pakrančių vandenų, tigriniai rykliai „net nemirkteli“, rašo „The Guardian“.
Tačiau pastaruoju metu šiems rykliams teko naujas vaidmuo, kuris gali padėti pagerinti jų reputaciją: jie yra jūrų mokslininkai.
Bandydami įvertinti jūros žolių pievų plotą Bahamų salose, tyrėjai prie tigrinių ryklių nugarinių pelekų pritvirtino kameras ir sekimo įtaisus, kad galėtų ištisas valandas filmuoti vandenyno dugną.
Surinkti duomenys atskleidė, anot tyrėjų, didžiausią pasaulyje žinomą jūros žolių ekosistemą, kuri Karibų jūros dugne driekiasi net 92 000 kv. km. Lapkričio 1 d. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šis atradimas daugiau nei 40 proc. praplečia bendrą žinomą pasaulinę jūros žolių aprėptį.
„Šis atradimas rodo, kaip toli esame nuo vandenynų ištyrinėjimo ne tik gelmėse, bet net ir seklumose“, – sakė ataskaitos bendraautorius, Saudo Arabijos Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijų universiteto profesorius Carlos Duarte.
Jūros žolių pievos ilgą laiką buvo nepakankamai ištirtos – jų bendras plotas pasaulyje vertinamas įvairiai: nuo 160 000 kv. km iki 1,6 mln. kv. km. Žemėlapių sudarymas yra didžiulis iššūkis: giliuose ar drumstuose vandenyse esančias pievas ne visada galima pastebėti lėktuvais ar palydovais, o mažesnės pievos gali būti negausios arba susipynusios su kitais jūros augalais, todėl jas sunku nustatyti.
Tai reiškia, kad jūros žolių pievos turi būti patvirtintos kažko, kas yra toje vietoje. Tačiau siųsti žmones narus fotografuoti didžiulių vandenyno dugno plotų yra brangu, logistiškai sudėtinga ir labai lėta.
Tigriniai rykliai – visai kas kita. Šie labai judrūs gyvūnai gali pasiekti didelį gylį ir daug laiko praleidžia jūros žolių pievose. Jiems taip pat negalioja žemiškieji apribojimai – pavyzdžiui, nereikia valties, dažnai išplaukti į paviršių ir laukti ramių vandenyno sąlygų.
2016-2020 m. mokslininkai prie septynių ryklių nugarinių pelekų pritvirtino kamerų paketus.
